Per daug hormonų gaminanti antinksčių adenoma gali sukelti nemalonių padarinių

Antinksčių adenoma. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-04-19 15:06
Antinksčių adenoma – gerybinis antinksčių navikas, išsivystantis iš žievinio antinksčių sluoksnio, kuris normaliai gamina steroidinius hormonus: aldosteroną, kortizolį, androgenus bei estrogenus. Jei šis navikas pradeda gaminti didelį kiekį kurių nors iš šių hormonų, jis vadinamas funkcine adenoma. Urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius sako, kad antinksčių adenomų atsiradimo priežastis nėra aiški, bet manoma, kad jas sukelia tam tikros genų mutacijos.
Urologas dr. Mindaugas Danilevičius
Urologas dr. Mindaugas Danilevičius

„Jei adenoma hormonų negamina, simptomų ji dažniausiai taip pat nesukelia. Vis dėlto, didelį steroidinių hormonų kiekį gaminančios adenomos sukelia ryškius simptomus, kurie priklauso nuo gaminamo hormono“, – teigia medikas.

Pasak gydytojo urologo, jei adenoma išskiria kortizolį, ji sukelia Kušingo sindromą. „Jis pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, viršutinės kūno dalies nutukimu. Kada didelis riebalų kiekis susikaupia sprando srityje, susiformuoja vadinamasis „buliaus“ sprandas: oda pasidaro pleiskanojanti, sausa, o ant pilvo, vidinėse šlaunų srityse susiformuoja strijos – tamsiai raudonos odos pertempimo juostos“, – pasakoja M.Danilevičius.

Jei adenoma išskiria didelį aldosterono kiekį, gydytojo teigimu, tai sukelia Kono sindromą, kuris pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, raumenų silpnumo priepuoliais, retais atvejais gali sukelti net paralyžių ar traukulių priepuolius.

„Adenoma gali gaminti ir vyriškuosius hormonus androgenus. Per didelis jų kiekis sukelia padidėjusį plaukuotumą ir spuoguotumą – aknę. Moterys dėl didelio kiekio androgenų įgauna vyrišką išvaizdą“, – tvirtina gydytojas urologas.

Kaip diagnozuojama?

Pasak mediko, adenomos dažniausiai nustatomos atsitiktinai tiriant pacientą dėl kitos patologijos kompiuterinės tomografijos ar branduolių magnetinio rezonanso tyrimais arba pasireiškus jau minėtiems simptomams. „Nustačius antinksčių darinį, pacientą ištiriame detaliau: dar kartą įvertiname klinikinius požymius, matuojame arterinį kraujo spaudimą. Taip pat įvairiais testais nustatomi skirtingų antinksčių gaminamų hormonų kiekiai“, – pasakoja M.Danilevičius.

Taip pat kraujo sudėtyje vertinamos estrogenų ir androgenų bei jų virsme dalyvaujančių hormonų pirmtakų koncentracijos. „Vertinama ir kitų hormonų: renino ir angiotenzino aktyvumas bei elektrolitų, tokių kaip kalis, koncentracija, jei reikia, atliekamas deksametazono supresijos testas“, – teigia specialistas. Mediko teigimu, adenomos didėjimui nustatyti taip pat atliekami vaizdiniai tyrimai: pilvo kompiuterinė tomografija ar branduolių magnetinis rezonansas.

Koks gydymas?

Antinksčių adenomos dažniausiai gydomos operaciniu būdu, tačiau hormonų negaminantys antinksčių dariniai, kurių dydis mažesnis nei 3 cm, urologo M.Danilevičiaus teigimu, turėtų būti tik stebimi atliekant vaizdinį tyrimą kartą per metus.

„Funkcinės adenomos gydomos antinkstį pašalinant operaciniu būdu, kai atliekama vadinamoji adrenalektomija. Ir bet kokie įtartini arba didesni nei 3 cm antinksčių dariniai taip pat turėtų būti operuojami“, – pastebi medikas.

Pasak jo, operuojama dažniausiai laparoskopiškai, atliekant mažos apimties pjūvius bei naudojant naujos kartos instrumentus su vaizdo kamera. Tai užtikrina retesnį komplikacijų dažnį, mažesnius pooperacinius randus, silpnesnį skausmą bei greitesnį darbingumo sugrįžimą.  Po operacijos siūlai šalinami po 10 – 14 dienų.

„Jei antinksčių adenoma nustatoma anksti ir taikomas tinkamas gydymas, ligos prognozė dažniausiai yra labai gera“, – užtikrina gydytojas urologas M.Danilevičius.