Pernai kokliušu sirgo mažiau, tačiau dešimt vaikų atsidūrė ligoninėje

Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių – visi vaikai iki 9 m. / Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-01-23 13:00
Pernai Lietuvoje kokliušu susirgo 26 žmonės ir tai atveju mažiau nei užpernai (27 susirgimai). Susirgimai kokliušu registruoti penkiose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės. Dauguma susirgimų (65,4 proc.) nustatyti Vilniaus apskrityje. Nors kokliušas valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs buvo neskiepytas. Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių – visi vaikai iki 9 m.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo sukėlėjų – ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.

Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę. Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis, Lietuvoje yra užregistruota ir neskiepytų kūdikių mirties nuo kokliušo atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Savickienė pažymi, kad kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, kadangi jie yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna ne pilną vakcinacijos kursą.

Pasak ULAC medikės E. Savickienės, dažniausiai kūdikio šeimos nariai yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Kokliušas suaugusiems dažniausiai pasireiškia lengvesne ligos eiga, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, dėl šios priežasties infekcija lieka nediagnozuota. Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.

„Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas, imlus žmogus įkvepia greta esančio žmogaus - infekcijos šaltinio - išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai“, – aiškina ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus medikė E. Savickienė.

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, o sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams.

E.Savickienė pažymėjo, kad ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, kadangi didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir neląsteline kokliušo vakcina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamentas informuoja, kad per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai. Iš viso susirgo 8 vaikai, kurie nebuvo paskiepyti.

Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi protrūkiai kilo šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai – 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina. Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai – nuo 2 iki 11 metų amžiaus, taip pat neskiepyti kombinuota vakcina. Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, kurios buvo informuotos apie šiuos atvejus, joms pateiktos rekomendacijos.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per paskutinius dešimt metų nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 97,4 proc. 1 metų amžiaus vaikų, 2018 m. – tik 93,8 proc., Lietuvoje 2018 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 92,3 proc. vaikų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti bent 95 proc. Sergamumo vakcinomis valdomomis ligomis ir skaudžių jų pasekmių galima išvengti, todėl specialistai ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikata.

Pagal www.ulac.lt ir NVSC informaciją parengė Auksė Kontrimienė