Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų

Naujagimiai, dvynukai / Kauno klinikų nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-02-02 12:54
Pernai fiksuotas mažiausias gimstamumas per 60 metų, kai renkama tokia statistika, fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį, sako Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys.
Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys
Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys

„Kalbant apie gimstamumą, mes galime akcentuoti, kad tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.

„Taip pat niekada pokarinėje statistikoje, kuri prieinama nuo 1959 metų, nematėme tokio didelio mirčių skaičiaus. Nors gyventojų skaičius mažėja bendrai, tas mirčių skaičius yra išaugęs ir tai susiję su (koronaviruso) pandemija“, – tvirtino D.Stumbrys.

Statistikos departamento duomenimis, pernai mirė 47,9 tūkst. gyventojų, gimė 24,1 tūkstančio. Atitinkamai 2020-aisiais mirė 43,4, gimė 25,1 tūkst. gyventojų.

Pastarąjį kartą rekordinis 46 tūkst. gyventojų mirčių skaičius fiksuotas 1994-aisiais ir tai, pasak demografo, daugiausiai buvo susiję su posovietine sveikatos krize, su išorinėmis mirties priežastimis – savižudybėmis, žmogžudystėmis. 

„Šie rodikliai lemia beprecedentę neigiamą gyventojų kaitą, tokių kontrastų niekada neturėjome“, – kalbėjo jis.

Įžvelgia pandemijos įtaką

Anot mokslininko, suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu siekia 1,5 vaiko, o norint užtikrinti kartų kaitą, jis turėtų siekti 2-2,1.

Pasak specialisto, įtaką mažėjančiam gimstamumui turi ir bendras gyventojų skaičiaus, taigi, ir reproduktyvaus amžiaus moterų mažėjimas. Vis dėlto jis įžvelgė ir pandemijos poveikį.

„Tai yra pandeminiai metai, o anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad metais, kai yra kažkokia ekonominė recesija, neramumai, nestabilumai, moterys ir vyrai vaikų susilaukimą atideda geresniems laikams. Tai gali būti susiję, bet tai parodys ateities tyrimai“, – sakė D.Stumbrys.

Tuo metu mirtingumas, anot jo, gali būti visiškai aiškiai siejamas su COVID-19 pandemija. Statistika rodo, kad priešpandeminiais metais vidutiniškai Lietuvoje mirdavo 37 tūkst. gyventojų.

„Tai yra ženklus bendro mirčių skaičiaus augimas, jis labiau susijęs su vyresnio amžiaus gyventojų grupe, ką ir rodo COVID-19 statistika, kurią matome kasdien, kad tai palietė daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojus: 60, 70, 80 plius grupes“, – teigė D.Stumbrys.

Gyventojų prieaugis – dėl užsieniečių

Anot mokslininko, 2020-ųjų duomenimis, jaunesnio amžiaus grupėse, iki 40 metų, matomas nuoseklus mirtingumo mažėjimas, o ši tendencija turėtų išlikti ir išanalizavus pernykščius duomenis.

Jis pastebi, kad emigravusių ir grįžusių Lietuvos piliečių skaičius buvo beveik tapatus ir tai šiek tiek amortizavo neigiamą natūralią gyventojų kaitą (mirtingumo ir gimstamumo santykį).

Statistikos departamento duomenimis, pernai bendras į šalį atvykusių gyventojų skaičius buvo 7,5 tūkst. didesnis, nei išvykusiųjų. D.Stumbrio teigimu, šis teigiamas rodiklis yra būtent užsieniečių, neturinčių Lietuvos pilietybės, „sąskaita“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.