Persirgus gripu derėtų pakeisti dantų šepetėlį

Norint išlaikyti sveikus ir gražius dantis ilgą laiką, reikia juos bei visą burnos ertmę tinkamai ir kokybiškai prižiūrėti. Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-26 09:28
Netaisyklinga dantų priežiūra – ne tik nemalonaus burnos kvapo priežastis. Pakitusi dantų spalva, ėduonis, kraujuojančios dantenos yra signalas, kad būtina atlikti profesionalią burnos higieną. Konsultuoja RVL odontologijos – implantologijos klinikos burnos higienistė Greta Benetienė.

Profesionali burnos higiena – vienas iš dantų priežiūros būdų, padedančių juos išlaikyti sveikus. Kodėl svarbu atlikti šią procedūrą?

Norint išlaikyti sveikus ir gražius dantis ilgą laiką, reikia juos bei visą burnos ertmę tinkamai ir kokybiškai prižiūrėti. Tai padės apsisaugoti nuo dantų gedimo (dantų ėduonies), periodonto ligų, panaikins blogą burnos kvapą. Profesionalios burnos higienos tikslas – pašalinti minkštąjį bei kietąjį dantų apnašą ir sekti burnos gleivinės būklę.

Tai labai svarbi procedūra tiek dantų gydymui, tiek profilaktikai. Ji turėtų būti atliekama pirmiausia prieš visas planines operacijas, odontologines procedūras ir prieš pradedant dantų gydymą plombuojant, traukiant dantį ar protezuojant, prieš periodontologines operacijas.

Visi žinome, kas yra kraujuojančios dantenos, bet ar suvokiame, kad tokiai ligai progresavus net galima netekti dantų? Kiekvienas žmogus siekia kuo ilgiau išsaugoti sveikus dantis, o vienas iš jų priežiūros būdų – profesionali burnos higiena. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad ši reguliariai atliekama procedūra turi būti derinama su individualia burnos higiena.

Blogas burnos kvapas, švaros ir gaivumo stoka išsivalius dantis – ar tai ženklas, kad metas atlikti burnos higieną?

Ant dantų besikaupiantis minkštasis apnašas kartais atrodo niekuo dėtas, tačiau burnoje yra šilta, drėgna ir tokia terpė itin palanki blogą kvapą sukeliančioms bakterijoms plisti. Jeigu dantys nuolat valomi nekokybiškai, susidaro dantų ėduonis, o tuomet kvapas gali tapti ir dar nemalonesnis. Dantų apnašos taip pat gali sukelti ir dantenų uždegimą. Jam išsivysčius, kraujagyslės pasidaro trapios, jas lengva pažeisti ir tekantis kraujas skaidomas iki sulfidų. Vykstant šiai reakcijai taip pat išsiskiria specifinis kvapas. Atsiradus minėtiems požymiams, būtina atlikti profesionalią burnos higieną.

Kaip dažnai reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną?

Gerus individualios burnos higienos įgūdžius turintiems žmonėms profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti 1–2 kartus per metus. Tiems, kurių individualios burnos higienos įpročiai prasti, apnašos ir konkrementai formuojasi daug greičiau, todėl tokią procedūrą rekomenduojama atlikti dažniau – 2–3 kartus per metus, o sergantiems periodonto ligomis – ir kas 1–4 mėnesius. Ortodontinio gydymo laikotarpiu ją būtina kartoti kas 1–3, o nešiojantiems dantų implantus – ne rečiau kaip kas 4–6 mėnesius. Taip pat labai svarbu sekti burnos ertmės būklę visą nėštumą, o atlikti burnos higieną rekomenduojama antrąjį jo trimestrą.

Kaip vyksta procedūra?

Pacientas pasodinamas į odontologinę kėdę, supažindinamas su profesionalios bei individualios burnos higienos reikšme, įvertinama jo burnos gleivinės ir dantų būklė. Tuomet specialiu aparatu, vadinamuoju ultragarsiniu skaleriu, ir rankiniais instrumentais šalinami dantų akmenys, pigmentinis ir minkštasis apnašas. Paskui „Air Flow“ sistema (smėliasrove), naudojant perlų sodą, naikinamos tabako, kavos ir arbatos apnašos. Galiausiai dantys poliruojami specialiomis poliravimo pastomis, kad jų paviršius taptų blizgus ir švelnus. Užbaigus procedūrą, pacientui paaiškinamos individualios burnos higienos instrukcijos, kiekvienam parenkamos individualios burnos higienos priemonės: dantų šepetėlis, tarpdančių šepetėliai, dantų pasta, burnos skalavimo skystis, dantų siūlas. Išsamiai atsakoma į pateiktus klausimus.

Atrodo, kad visi mokame valytis dantis, bet dažnai ne visus žingsnius atliekame iki galo. Kokias dažniausias dantų priežiūros klaidas pastebite?

Dažnai žmonės rūpinasi tik priekiniais dantimis, o užpakaliniams skiria mažiau dėmesio, nes juos sunkiau pasiekti ir jų nesimato. Trūksta kruopštumo ir laiko valant tarpdančius – dažnas pacientas išvis nenaudoja tarpdančių priežiūros priemonių, o tai yra labai svarbu kasdienei dantų priežiūrai. Taip pat daugelis pacientų galvoja, kad burnos skalavimo skystis gali atstoti mechaninį dantų valymą šepetėliu ir pasta. Bet taip nėra. Individualios burnos higienos esmė – mechaninis dantų valymas. Jei mes kokybiškai nuvalome danties paviršių, nebereikia nei dezinfekuoti, nei skalauti burnos specialiu skysčiu.

Ar persirgus gripu derėtų pakeisti dantų šepetėlį?

Be abejo. Apskritai dantų šepetėlį reikia keisti, kai nusidėvi šereliai, maždaug kas 2–3 mėnesius. Tačiau taip pat rekomenduojama įsigyti naują dantų šepetėlį, persirgus peršalimo infekcijomis ar gripu, kad neužsikrėstumėte virusu pakartotinai.

Kokią įtaką mityba gali padaryti dantų sveikatai? Ko valgyti daugiau, o ko derėtų atsisakyti?

Dantų ėduonies išsivystymą ypač veikia angliavandeniai: burnos mikroorganizmai skaldo juos iki rūgščių, šių junginių likučiai kaupiasi apnašose ir sukelia dantų ėduonį. Maisto produktai skirstomi į apsaugančius nuo ėduonies, mažai, vidutiniškai ir labai geniškus. Labai kariesogeniški yra saldumynai, įvairūs užkandžiai. Apsaugantys nuo ėduonies – skaidulinės maisto medžiagos, daržovės, nesaldūs vaisiai, kurie padeda danties paviršiui mechaniškai apsivalyti, ir sūris.

Svarbus vaidmuo tenka daržovėms. Tai daug ląstelienos turintis maistas, kuris skatina seilėtekį, stiprina periodonto raiščius, gerina jo kraujotaką ir savaiminį burnos apsivalymą. Savaime apsivalyti burnai padeda ne tik obuoliai, morkos ir kitos daržovės, bet ir rupus maistas bei kramtomoji guma (becukrė).

Labai svarbi yra maisto konsistencija. Lipnus valgis yra kariesogeniškiausias, todėl produktai, ilgai išsilaikantys burnoje, limpantys prie dantų paviršiaus, yra labai pavojingi. Jie sukelia dantų ėduonį. Tokie yra irisai, bulvių traškučiai, krekeriai, razinos, įvairūs sausainiai.