Poros tarpusavio santykiai: kaip konfliktai ar užslopintos emocijos kenkia sveikatai

Vyras ir moteris / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-10-09 13:30
Santykius kuria du žmonės, kurių kiekvienas turi savas vertybes, įpročius ir taisykles. Bandymai prisitaikyti, ieškoti kompromisų ne visada baigiasi taikos sutartimi. „Jei konfliktai nėra sprendžiami, jie neišnyksta, o atvirai neišreikšti gyvena santykyje. Tai reiškia, kad mumyse verda tam tikros ir, tikėtina, intensyvios emocijos, kurios užslopintos gali virsti pastoviu stresu, įtampa, nerimu“, – sako psichologė Pojauta Vilkauskaitė. Portale manodaktaras.lt – pokalbis su specialiste apie porų tarpusavio santykius, ar reikia vengti konfliktų bei kaip juos spręsti.
Psichologė Pojauta Vilkauskaitė.
Psichologė Pojauta Vilkauskaitė.

Kodėl tarp dviejų mylinčių žmonių prasideda tarpusavio nesutarimai?

Poros santykyje kuriamas naujas pasaulis, kuriam būdingos savos taisyklės, rutinos, ritualai, kultūra. Tokiame pasaulyje gyvena du nors ir susieti, bet atskiri žmonės, su savitomis vertybėmis, poreikiais, įsitikinimais, lūkesčiais, įpročiais. Taigi natūralu, kad poros ryšyje atsiranda iššūkių, kaip suderinti tarpusavio skirtybes taip, kad naujai gimęs pasaulėlis augtų ir klestėtų. Santykio kūrimas visada kelia uždavinius vienas kitą girdėti ir suprasti taip, kad savitumai taptų santykio statybine medžiaga, o ne vienas kito griovimo įrankiu.

Kokias dažniausias darnių santykių kūrimo kliūtis galėtumėte įvardinti?

Dažnai sunkumai kyla kai pora nekalba arba neranda tinkamos formos kaip kalbėtis apie santykyje patiriamus svarbius išgyvenimus.  Išskirčiau:

  • sunkumus išreikšti save tokiu būdu, kuris padėtų partneriu mane geriau suprasti. Kalbant apie savo jausmus, poreikius ir norus santykyje sunku susilaikyti nuo kito žmogaus nuvertinimo, kaltinimo, puolimo. Sunkiau yra kalbėti apie save. Minėtos komunikavimo išraiškos kitą žmogų labiau skatina gintis ar užsisklęsti nei sudaro erdvę besidalinantį pažinti.
  • sunkumai suprasti kito poziciją taip, kad partneris galėtų patvirtinti, kad buvo išgirstas. Parodymas kitam, kad jo klausau ir turiu intenciją suprasti, nereiškia savo pozicijos išsižadėjimo.

Vaisių duodantis dialogas gali gimti tuomet kai abu partneriai įdeda pastangas įsitraukti į kito požiūrio pažinimą ir savojo atskleidimą. Atviras pokalbis įvardijant ir nemalonius jausmus sudaro erdvę santykių pokyčiams ir augimui, didina poros sutelktumą.

Ar įmanoma sustabdyti kylantį konfliktą, suvaldyti kylantį nepasitenkinimą partnerio (sutuoktinio) elgesiu, žodžiais ar pan.?

Dažnu atveju nesakyčiau, kad reikėtų stabdyti kylantį konfliktą ar slopinti nepasitenkinimą. Konfliktas – tai nebūtinai santykį griaunantis, tai gali būti santykio vystymąsi kuriantis procesas. Konflikte atsiveria galimybė atskleisti savo ribas, norus, poreikius, ir išgyventi patyrimą, kad į juos gali būti atreaguota, atsižvelgta. Tai momentai, kurių metu vyksta svarbūs bendro poros pasaulio kūrimo veiksmai.

Nepasitenkinimas yra mums reikalinga emocija, kuri kaip vidinis kompasas gali parodyti, kur aš noriu, kad mūsų santykis judėtų, o kur ne. Konfliktų slopinimas jų nepanaikina, o paverčia juos neatvirais, pasyviais konfliktais – tokiais, kurie porai nebegali atnešti naudos.

Žinoma, labai svarbu, kaip konflikto metu kalbamės, kokią formą savo nepasitenkinimą išreikšti pasirenkame: ar skatinančią vienas kito supratimą, ar žeidžiančią kitą, griaunančią ryšį. Taigi, svarbu ne sustabdyti konfliktą, o būti konflikto sprendimo procese konstruktyviu būdu.

Kodėl toks populiarus mitas, kad meilė trunka 3 metus. Ką daryti, kad taip nenutiktų?

Kaip žmogus gyvendamas susiduria su iššūkiais eidamas iš vieno raidos etapo į kitą, patiria krizes, taip vyksta ir su poros gyvenimu. Po susižavėjimo, įsimylėjimo etapo paprastai žmonės susiduria su klausimais: matau, kad mano mylimasis visgi kitoks nei aš, kaip man su tuo būti? Pradėjau norėti ne tik artumo, bet ir atstumo, ar tai blogai? Kaip būti santykyje, bet neprarasti savęs, ir kaip būti savimi neprarandant santykio? ir kt.

Į šiuos klausimus skirtingos poros randa labai skirtingus atsakymus. Kad poros ryšys bręstų svarbu atsiverti krizėje kilusiems klausimams ir išgyvenimams. Perėjus šį etapą, pora pradeda sugebėti priimti vienas kito trūkumus, silpnybes, galbūt net išmoksta išnaudoti vienas kito skirtingumus, atsiranda aiškesnis vienas kito ribų pažinimas. Taigi, pora įgauna galimybę pamilti vienas kitą tokius, kokie jie išties yra. Kiekviena krizė savyje talpina tiek santykio žlugimo galimybę, tiek santykio tapimo brandesniu galimybę. Taigi ir meilė nebūtinai baigiasi, o sėkmingu atveju greičiau transformuojasi.

Kada jau reikia kreiptis pagalbos į psichologus?

Kai poros santykyje kyla sunkumai, kuriuos patiems partneriams nebepavyksta išspręsti, bet abipusiai norisi, psichologo konsultacijos gali padėti. Žmonės kreipiasi ne tik norėdami spręsti santykio problemas ir dilemas, bet ir ieškodami būdų stiprinti, gilinti, praturtinti turimą ryšį. Porų konsultacijose dažnai kylantys klausimai yra:

  • Kaip išreikšti save, kad mane išgirstų?
  • Kaip klausytis kito, kad jis jaustųsi suprastas?
  • Kaip spręsti konfliktus?
  • Kaip išgyventi santykių krizę?
  • Kaip stiprinti, gilinti ir puoselėti ryšį?

Ar teisingai elgiasi poros, kurios nesutarimus, konfliktus sprendžia lovoje?

Toks sprendimo būdas kartais kai kurioms poroms gali būti veiksmingas ar prisidedantis prie konflikto sprendimo. Mylėdamiesi turime progą saugia forma išreikšti savo agresiją ir kartu pajausti pasitikėjimą vienas kitu, artumą, kurio pritrūksta konflikto metu. Kartais to pakanka arba bent jau padeda porai sugrįžti į bendrystę, nusiraminti – būseną, kurioje lengviau kalbėtis. Tačiau tai taip pat gali būti būdas išvengti problemos sprendimo. Juk pasijutus ramiau ir artimiau, dar nereiškia, kad buvo atliepta į poreikius ir jausmus, dėl kurių kilo konfliktas.

Ar nesprendžiami konfliktai galėti turėti pasekmių žmogaus psichikos sveikatai?

Jei konfliktai nėra sprendžiami, jie neišnyksta, o atvirai neišreikšti gyvena santykyje. Tai reiškia, kad mumyse verda tam tikros ir tikėtina intensyvios emocijos, kurios užslopintos gali virsti pastoviu stresu, įtampa, nerimu. Plačiai žinoma, kaip chroniškas stresas atsiliepia  ne tik mūsų psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Pas psichologę Pojautą Vilkauskaitę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.