Prieš Farmacijos įstatymo pateikimą Seime – prognozės, kad mažės vaistų

Vaistai, tabletės / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-06-08 13:07
Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacijos (LVIA) nuomone, Seimui teikiamus naujus Farmacijos įstatymo pakeitimus reikėtų dar labiau išanalizuoti ir įvertinti jų poveikį konkurencijai. Asociacijų teigimu, numatytas reguliavimas gali lemti mažesnį vaistų kiekį kompensuojamų vaistų kainyne ir turėti neigiamą poveikį konkurencijai bei pacientų pasirinkimui.

Kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimus numatantis įstatymo projekto pateikimas įtrauktas į antradienio vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkėje numatyta, kad parlamentarams jį pristatys Sveikatos apsaugos ministras  Arūnas Dulkys.

Prognozuoja, kad mažės vaistų

Asociacijų vertinimu, nauja įstatymo redakcija nespręs įsisenėjusių problemų ir gali dar labiau siaurinti kompensuojamųjų vaistų pasirinkimą Lietuvoje.

„Suprantame, kad šį įstatymo projektą skubama priimti, siekiant iki 2023 m. sausio 2 d. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau būtina įvertinti, kad šie pakeitimai nustatys vaistų gamintojams tokį reguliavimą, kurio pasekmes pajaus pacientai. Dėl to tikimės, kad svarstant projektą Seimo Sveikatos reikalų komitete, bus įsigilinta į gamintojų argumentus ir suformuluoti iš esmės pacientams vaistų prieinamumą sprendžiantys pakeitimai“, – sako VGA vadovė Rasa Bričkienė.

Anot jos, pagal numatomą reguliavimą, didžioji dalis vaistų negalės patekti į kainyną dėl vis dar griežtų reikalavimų ir neprognozuojamų ekonominių rodiklių tokių kaip kylanti infliacija, augančios žaliavų bei energijos kainos.

„Pacientų priemokų reguliavimas turi būti toks, kad pats pacientas nuspręstų, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. Tai reikštų, kad valstybė kompensuoja į kompensavimo sąrašus įtrauktą vaistą, o pacientas prisimoka jam tenkančią dalį. Sudarius šias galimybes, būtų amortizuojamos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos numatyta rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, dėl ko kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas Lietuvoje mažėtų“, –  sako R. Bričkienė.

Neigiami signalai dėl konkurencijos

LVIA vadovo Donato Parulio teigimu, nors Lietuvos vaistų politikoje pabrėžiamas įsipareigojimas gerinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, tačiau siūlomi pakeitimai numatomos naudos neatneš. „Priešingai, dabar numatytos nevienodos konkurencinės sąlygos naujiems medikamentams ir tiems, kurie jau įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Reikalavimai yra neproporcingi bei pertekliniai – tai ir referavimas į penkių valstybių žemiausių kainų vidurkį, ir reikalavimas pasiūlyti žemesnę kainą. Be to, įstatymo projektas yra parengtas, neatlikus teisinio poveikio konkurencijai vertinimo“, – sako D. Parulis.

Kelios valstybės institucijos, tarp jų Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba, vertindamos vaistų kainų reguliavimą ir įšaldymą, anksčiau ne kartą nurodė tokio reguliavimo neteisėtumą̨. Anot jų, tai ne tik prieštarauja konkurencijos logikai, bet ir siekiui didinti vaistų prieinamumą.

Nauja Farmacijos įstatymo redakcija rengiama po to, kai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pakeitimai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.