Priverstinis skiepijimas: už ar prieš?

Foto: Begenotas, kuris bijojo skiepų
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-02-14 08:00
Pasaulyje siaučiant grėsmingam korona virusui, Lietuvos politikai diskutuoja ar nevertėtų įteisinti priverstinį skiepijimą. Neseniai Seimo narių grupė siūlė nustatyti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo poliomielito, tymų, raudonukės turi būti privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Skiepijimas nuo šių infekcijų Lietuvoje jau yra įtrauktas į vaikų skiepijimo kalendorių, dėl to apsisprendžia patys tėvai.

Kitas Seimo narių siūlymas buvo įteisinti priverstinius skiepus esant epidemijos grėsmei arba ligos protrūkiui, kurio negalima suvaldyti jokiomis kitomis profilaktikos ir kontrolės priemonėmis.

Seimo narys Julius Sabatauskas teigė, kad valstybė negali leisti, kad vaikai mirtų nuo vakcinomis išvengiamų ligų ir tvirtino, kad siūlomos pataisos turėtų būti priimtos nedelsiant. „Žmonių gyvybėmis rizikuoti negalima. Žmonių, nepagrįstai atsisakančių skiepyti vaikus, skaičius daugėja, todėl kasmet didėja ir nepaskiepytų asmenų skaičius. Neigiamos, mokslu nepagrįstos informacijos apie skiepus skleidimas padarė didžiulę žalą – dėl tėvų ir globėjų atsisakymo skiepyti savo vaikus daug vaikų lieka nepaskiepyta“, - sakė J. Sabatauskas.

Pagal politikų siūlymus, nepilnamečio paciento iki 16 metų atstovas pagal įstatymą privalės užtikrinti, kad šis, nesant kontraindikacijų, būtų paskiepytas nuo poliomielito, tymų, raudonukės. O skiepijimą paskyręs gydytojas informaciją apie tuos, kurie atsisako skiepytis, turės perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritoriniam valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui.

Europos Tarybos duomenimis, visame pasaulyje skiepais kasmet apsaugoma 2,7 mln. Žmonių nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo. Europoje skiepijant nuo sezoninio gripo nuo šios ligos kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų.

Skiepais valdomų ligų protrūkis yra pastebimas ne tik Lietuvoje. Daugiausia susirgimų tymais registruota Ukrainoje, Kazachstane, Rumunijoje,  Prancūzijoje,  Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje. Kitose šalyse imamasi įvairių priemonių – ir privalomų skiepų, ir draudimo neskiepytiems asmenims eiti į viešas vietas. Tuo tarpu Lietuvos parlamentas nesiryžo svarstyti klausimo dėl priemonių prieš tymų plitimą.

Buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis prieš penkerius metus būdamas Sveikatos ministru ėmėsi iniciatyvos ir Lietuvoje jau buvo pritaikęs praktiką – kontroliuoti, kaip skiepijami vaikai valstybės kompensuojamais skiepais. Tuomet teismas pasisakė, kad tokiai tvarkai įvesti neužtenka ministro įsakymo – Seimas turėtų ją nustatyti įstatymu.

Bet Seimo narių siūlymams skiepijamą reglamentuoti įstatymu, nepritaria Vyriausybė, atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas išvadas.

Ministerijos specialistų nuomone, priverstinis skiepijimas bet kokiu atveju pažeistų įstatymuose įtvirtintą paciento teisę skiepytis tik jam pačiam ar jo tėvams sutikus. Tad Seimo nariai klausimo dėl priverstinio skiepijimo neturėtų kelti ir prie jo neturėtų būti grįžtama.

Kaip ir kitos ES šalys, Lietuva susiduria su iššūkiais skiepų srityje, ypač nerimą kelia viešojoje erdvėje didėjantis klaidinančios informacijos apie skiepų nesaugumą bei neveiksmingumą srautas. Prie to, deja, prisideda ir žymūs žmonės, pasisakydami  apie vakcinų neefektyvumą ar žalą, kas daro poveikį žmonių požiūriui į skiepus.

Ši tendencija neramina, ypač kai yra labai aiškių ir konkrečių pavyzdžių, kai klaidinga, nepagrįsta informacija apie tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcinos ir autizmo ryšį netiesiogiai tapo tymų protrūkio, kuris ir šiandien tebesitęsia Europos šalyse, priežastimi. Tad didinti informuotumą apie skiepijimo naudą, savo ruožtu, ragina ir tarptautinės organizacijos.

SAM nuomone, draudimais ir ribojimais šiuo konkrečiu atveju vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų ir priversti skiepyti vaikus. Priešingai, tai dar labiau sustiprins antivakserių gretas ir pozicijas. Tokios nuomonės laikosi ir medikai bei dauguma pacientų. Tad tėvai skiepyti vaikus turi būti pratinami kitais būdais. Vienas iš efektyviausių – visuomenės švietimas ir informavimas.

SAM parengtoje išvadoje akcentuojama, kad yra įrodymų, jog skiepijimų aprėptys yra didesnės šalyse, kuriose skiepijimas nėra privalomas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl privalomų skiepų teisinio reguliavimo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Tad diskusija dėl priverstinių skiepų persikelia į Seimą.  

Naujausi straipsniai