Prof. A.Žvirblienė – apie antikūnus: kaip ilgai jie saugo nuo COVID-19 persirgusius šia liga?

Laboratorija. Prof. Aurelija Žvirblienė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-11-15 17:30
Kiek ilgai persirgusieji koronavirusine infekcija gali jausti saugūs, ar imunitetas saugo tik ribotą laiką? Ar persirgusio žmogaus organizme susidarę antikūnai saugo jį nuo pakartotinio užsikrėtimo? Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dar nėra aiškaus atsakymo į šiuos visiems rūpimus klausimus.

Vienas pirmųjų Lietuvoje susirgęs COVID-19 liga ir viešai pasidalinęs savo ligos istorija gydytojas Darius Rauba sunerimęs, kad po 9 mėnesių atsparumo šiai ligai beveik jau nelikę. Portale delfi.lt medikas pasakojo, jog lapkritį Santaros klinikose atlikti tyrimai parodė, kad „imunoglobulino G (IgG) klasės SARS-CoV-2 antikūnų jo organizme beveik nebelikę. Antikūnų titras sumažėjęs iki 0,17, kai norma, pasak gydytojo, yra daugiau nei 1,4“.

Portalui manodaktaras.lt apie antikūnus, persirgus COVID-19 infekcija, komentuoja profesorė Aurelija Žvirblienė. „Pandemiją Lietuvoje turime tik 6 mėnesius. Tai ir galime kalbėti tik apie šį laikotarpį. Aš galiu remtis mūsų pačių tyrimais, kuriuos atlikome Nemenčinės įmonėje, kur buvo viruso protrūkis. Mes 2 kartus tyrėme žmones, kurie infekcija persirgo balandžio viduryje. Serologinius tyrimus atlikome birželio mėnesį, o po pusės metų, spalio pabaigoje visiems persirgusiems dar kartą atlikome tyrimus. Visi tie, kuriems buvo rasti antikūnai po 2 mėnesių, tebeturėjo juos ir praėjus 6 mėnesiams. Tyrėme ne tik tuos žmones, kurie sirgo, bet ir tuos, kurie turėjo besimptomę ligos formą – jie taip pat po 6 mėn. tebeturėjo antikūnų“, – tvirtina profesorė.

Aurelija Žvirblienė.
Aurelija Žvirblienė.

Pasak A.Žvirblienės, duomenų dar labai trūksta, tikrai negalima žinoti, ar antikūnai išliks po metų ar po dviejų. „Kaip rodo mūsų tyrimai, ištirti žmonės tebeturi antikūnus, o tai yra imuniteto rodiklis, nors ir ne vienintelis. Atsparumą užtikrina ne tik antikūnai, bet ir ląstelinis imunitetas – T limfocitai, o jų aktyvumą išmatuoti sudėtinga. Nors antikūnų buvimas ir nėra 100-procentinė garantija nuo pakartotino užsikrėtimo, visgi tai yra geriau negu neturėjimas jokio imuniteto“, – įsitikinusi mokslininkė.

Verta išsitirti antikūnus

Paklausta, ar patartų persirgusiems žmonėms pasidaryti tyrimus ir įsitikinti, kad turi antikūnus, profesorė sako, jog tikrai nepakenktų. „Galėtų išsitirti ir tie žmonės, kurie yra turėję kontaktą. Kadangi ne visiems jiems yra atliekamas PGR tyrimas. Žmonėms, kuriems nebuvo atliktas PGR tyrimas, ypač jei jie yra jautę panašius į COVID-19 ligos simptomus, bet neturėjo galimybės gauti patvirtinimą, tikrai rekomenduočiau išsitirti antikūnus. Tik jie turėtų kreiptis praėjus bent 2 savaitėms, kada jautė simptomus ir pasidaryti serologinį tyrimą. Tada jie turės atsakymą, ar yra persirgę koronaviruso sukelta infekcija“, – pataria A.Žvirblienė.

Profesorės nuomone, persirgęs žmogus turėtų turėti atsparumą. Panašiai, kaip ir per gripo sezoną.  Gripu persirgę žmonės įprastai tą sezoną jau nebesuserga antrą kartą. „Žinoma, negali duoti 100 proc. garantijos, kad COVID-19 persirgę žmonės nesusirgs antrą kartą, nes gali atklysti virusas, kuris jau yra pakitęs. Virusas šiek tiek keičiasi, įvyksta jo mutacijos. Todėl nedrįsčiau duoti tokios rekomendacijos, kad kartą persirgęs žmogus jau gali jaustis visiškai saugus. Visgi manau, kad jis yra saugesnis už tą, kuris nepersirgo“, – tvirtina mokslininkė.

Ar verta skiepytis persirgusiems?

Visuomenė laukia vakcinos ir tikisi, kad skiepai pagaliau nutrauks viruso karaliavimą pasaulyje. Ar persirgusiems žmonėm, kurių organizme yra pakankamas kiekis antikūnų, yra prasminga skiepytis?

Profesorė A.Žvirblienė sako: „Mano asmenine nuomone, jeigu žmogus persirgo, turėjo ligos simptomų, jeigu jis turi antikūnų ir tebeturės jų tuo metu, kaip bus pradėta vakcinacija, kažin ar jam būtų tikslinga skiepytis. Kažkada vėliau, kai antikūnai jo organizme jau bus išnykę, arba bus nustatyta, kad virusas jau yra pakitęs, bus tikslinga skiepytis. Aišku, jokiu būdu negalime teigti, kad persirgusieji įgyja imunitetą visam gyvenimui. Dar per menkai pažįstame šį virusą, kad galėtume prognozuoti, koks jis bus ateityje ir kiek ilgai išliks atsparumas“.

Mokslininkės teigimu, šio viruso sukeltos infekcijos negalima prilyginti kitoms užkrečiamoms skiepais valdomoms ligoms, pavyzdžiui, tymams. Tymais persirgę žmonės, taip pat ir dauguma vaikystėje pasiskiepijusių žmonių imunitetą įgyja visam gyvenimui. Bet neverta tikėtis,  kad taip atsitiks ir su šituo virusu.

„Manyčiau, jog turėtų būti rekomendacijos, kad prieš vakcinaciją žmogus turėtų pasidaryti serologinį tyrimą ir pagal jo rezultatą būtų sprendžiama - skiepytis jam ar ne. Ir rekomenduoti turėtų ne mūsų institucijos, o tarptautinės sveikatos organizacijos, gerai išanalizavusios įvairių šalių duomenis. Aš nežinau, ar tuo metu, kai vakcina atkeliaus į Lietuvą, tokios oficialios rekomendacijos jau bus. Tikiuosi, kad ekspertai visgi iškels šį klausimą ir tokios rekomendacijos bus parengtos ir patvirtintos“, – nuomone dalinasi profesorė A.Žvirblienė.

Pasak mokslininkės, kol nėra oficialių rekomendacijų, niekas negali pasakyti persirgusiam žmogui, kad jis gali jaustis visiškai ramus.

„Logika vadovaujantis atrodytų, kad, jeigu žmogus perserga ir įgyja imunitetą, bent jau to paties sezono metu imuninė sistema turėtų pakankamai jį apsaugoti nuo naujo užsikrėtimo, nes nerealu, jog virusas suspėtų taip kardinaliai pakisti. Net jeigu virusas kažkiek pakito, didžioji dalis imuninės sistemos komponentų turėtu atpažinti ir apsaugoti organizmą nuo pakartotinio užkrato. Todėl tie žmonės tikrai yra saugesni už tuos, kurie visai nesirgo“, – teigia profesorė A.Žvirblienė.

Persirgimas absoliutaus imuniteto neužtikrina 

Vis dėlto A.Žvirblienė akcentavo, kad net ir Pasaulio sveikatos organizacija kol kas laikosi nuomonės, jog dar nepakanka mokslinių duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo įgytą atsparumą.

„Buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai – gana reti atvejai, nors pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių, Tikėtina, kad jų rizika užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo“, – sakė ji.

Mokslininkė pakartotinį užsikrėtimą aiškina ir kitais organizme vykstančiais procesais.

„Imunitetas nėra vien antikūnai. Svarbus ir ląstelinis atsakas – T limfocitai, kurių aktyvumą sunku išmatuoti. Dar sunkiau išmatuoti, ar susidaro imuninės atminties ląstelės, nes jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su virusu pakartotinai. Taigi atsparumą lemia daugelis veiksnių“, – akcentavo A.Žvirblienė.

„Vis dėlto manau, kad antikūnų susidarymas ir jų išlikimas tokį ilgą laiką – pusę metų – yra pakankamai svarbus imuniteto rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia jau bejėgė prieš šį virusą“, – sakė ji.