Prof. Aurelija Žvirblienė: nors virusas visiškai neišnyks, pandemija anksčiau ar vėliau baigsis

COVID-19, koronavirusas / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-11-29 15:46
Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Tačiau mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis.

Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Aurelija Žvirblienė.
Aurelija Žvirblienė.

Viruso atmainos neleidžia pandemijai aprimti

Šiuo metu pandeminė situacija Lietuvoje yra visiškai kitokia nei praėjusių metų rudenį, kai šalyje dar neturėjome vakcinų ir vienintelis būdas suvaldyti viruso plitimą buvo labai griežti ribojimai. Dabar, pasak mokslininkės, turime tarsi dviejų greičių pandemijos vystymosi eigą, kai tarp pasiskiepijusių žmonių užsikrėtimo atvejai yra retesni, mažesnė hospitalizacijos ir mirties rizika, tačiau tarp nepasiskiepijusių situacija gana rimta, nes atvejų yra daug, jie sunkūs ir, kas svarbiausia, dėl to ligoninės pildosi labai sparčiai.

Tačiau nors šiemet didelė dalis žmonių jau yra imunizuota, Lietuvoje užsikrėtusiųjų skaičius vis tiek yra didesnis nei 2020 m. rudenį. Taip yra dėl to, kad atsirado geriau plintančių pirminio viruso variantų, kurie tikrai labai apsunkina epidemiologinę situaciją „Didžiojoje pasaulio dalyje dabar turime būtent delta atmainą, kuri plinta kelis kartus greičiau už pradinį viruso variantą. Jeigu neturėtume vakcinų ir didelės paskiepytos visuomenės dalies, tas skaičius būtų dar didesnis, ką stebime šalyse, kurios turi mažesnį paskiepytų žmonių skaičių“, – pabrėžia pašnekovė.

Aukštas vakcinacijos procentas, ypač didžiausios rizikos asmenų grupėse, leido pristabdyti pandemiją ir geriau suvaldyti situaciją Skandinavijos šalyse. „Danija, Švedija turi labai didelį skaičių paskiepytų vyresnio amžiaus asmenų, todėl gali priimti sprendimus dėl ribojimų atlaisvinimo. Žinoma, atlaisvinimai prisideda prie viruso plitimo ir užsikrėtimų skaičiaus augimo, tačiau situacija nėra tragiška, nes sveikatos apsaugos sistema išlieka neperkrauta.“

Viruso plitimą stabdo atsparių jam žmonių skaičius

Viruso išgyvenamumą ir plitimo mastą lemia daug veiksnių, tarp jų ir mutacijų viruso genome kiekis ir dažnis. Pasak prof. A.Žvirblienės, viruso atmainų susidarymo, deja, niekas negali nei prognozuoti, nei sustabdyti, nes tai yra natūralus viruso evoliucijos procesas. Tačiau vienas dalykas yra akivaizdus – kuo daugiau virusas dauginasi, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras ir daugiau jo atmainų – susirūpinimą keliančių jo variantų.

Būtent dėl to labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių įgautų imunitetą virusui. Kitu atveju virusas ir toliau smarkiai plis, o tai sudarys palankią terpę atsirasti naujoms mutacijoms, kurios gali būti vis atsparesnės sukurtoms vakcinoms.

„Žinoma, viruso plitimą padeda pristabdyti ir paprastesnės priemonės, kurias mes jau gerai žinome: atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas, kontaktų ribojimas, galimybė dirbti iš namų ir pan. Bet vis dėlto šios priemonės nesprendžia problemos iš esmės. Jos leidžia atitolinti labai pavojingą scenarijų. Vienintelis dalykas, kuris iš tiesų stabdo viruso plitimą, yra atsparių jam žmonių skaičius“, – sako imunologė.

Pandemijos vystymosi scenarijai

Pasak profesorės, kaip pasaulinė pandemija vystysis toliau, mokslininkai gali tik prognozuoti. Tai priklauso nuo to, kaip evoliucionuos virusas. Bet jau dabar visiškai neabejojama, kad šio viruso išnaikinimo planas yra neįgyvendinamas ir nerealus.

„Realiausias scenarijus yra tas, kad pandemija anksčiau ar vėliau vis tiek baigsis. Iki tol gali būti dar ir naujų pandemijos bangų, susijusių su naujų viruso variantų atsiradimu. Praėjusį rudenį didelė pandemijos banga Europoje ir Lietuvoje buvo susijusi su alfa varianto atsiradimu (iš Didžiosios Britanijos), o dabartinė banga susijusi su delta variantu, kuris paplito iš Indijos. Bangos kyla dėl to, kad naujas viruso variantas užkrečiamas lengviau, jis pagamina daugiau viruso kopijų, kurias į aplinką paskleidžia juo užsikrėtęs žmogus“, – paaiškina profesorė.

Nors prognozuoti viruso mutacijos ir su tuo susijusių pandemijos bangų mokslininkai negali, bet vis tiek vis didesnė visuomenės dalis įgis imunitetą, kuris leis pandemijos bangas anksčiau ar vėliau užslopinti.

„Greičiausiai virusas taps endeminis, tai yra toks, kuris cirkuliuos visuomenėje visą laiką, sukels protrūkius galbūt kiekvieno šaltojo sezono metu, bet visuomenė turės išmokti su tuo virusu gyventi kaip ir su kitais nuolat cirkuliuojančiais virusais. Tik pagrindinė problema, kurią turime išspręsti – tai padaryti taip, kad tie protrūkiai nesukeltų tragiškų pasekmių. Tam reikėtų kuo labiau apsaugoti didžiausios rizikos grupes, o to Lietuvoje dar nepavyko pasiekti“, – apgailestauja imunologė ir pabrėžia, kad dalis nepaskiepytų, o natūraliai persirgusių žmonių irgi įgis imunitetą, bet tai kainuoja labai daug – žmonių gyvybes.

Raupai visiškai išnyko dėl vakcinacijos

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad mes Lietuvoje dar nesame pasiekę šių metų pandemijos bangos piko, ir prognozuoja, kad tai gali įvykti ir per kelias artimiausias savaites, o po jų prasidės atvejų kritimas. Prof. A.Žvirblienės manymu, artimiausiais metais virusas plis lėčiau, bet visiškai jo atsikratyti mums nepavyks.

Nors yra buvę atvejų, kai anksčiau žmonėms grėsmę kėlę virusai visiškai išnyko, tačiau tie atvejai yra tikrai išskirtiniai. „Tokie išnykę virusai, kurie kėlė nepalyginamai didesnę grėsmę žmonėms negu COVID-19 liga, buvo raupai. Nuo 1980 m. įdiegus masinę vakcinaciją ir ją per kelis dešimtmečius įgyvendinus raupai išnyko. Taip pat netoli išnykimo ribos dėl masinės vakcinacijos yra ir poliomielitas“, – vardija mokslininkė.

Tymai taip pat yra vienas iš endeminio viruso pavyzdžių, kurio proveržius padeda sustabdyti didelio masto (per 95 proc.) vakcinacija, tačiau jei tik skiepijimasis nukrinta iki 90 proc., iš karto fiksuojami tymų protrūkiai.

„Jokių kitų būdų, padedančių kovoti su tokiais virusais, deja, nėra – universaliausias ginklas yra vakcina“, – pabrėžia imunologė.

Šaltinis: VU.lt