Prof. L.Jančorienė – išsamiai: kuo ypatingas hepatito C viruso atradimas, įvertintas Nobelio premija

Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas / 123RF nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-10-13 16:54
Nobelio medicinos premija šiemet skirta mokslininkams už hepatito C atradimą. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. med. dr. Ligita Jančorienė sako, kad šis Nobelio komiteto sprendimas yra įvertinimas, kokią svarbią reikšmę ši infekcija visuomenėje turėjo ir vis dar turi.

Hepatitas C plinta daugiausia per kraują – perpilant kraują, atliekant medicinines procedūras, darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Dauguma užsikrėtusiųjų hepatitu C nejaučia jokių simptomų, o virusas tyliai žaloja kepenis iki cirozės.

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija šiemet skirta amerikiečiams virusologams Harvey‘ui J. Alteriui ir Charlesui M. Rice‘ui bei britui Michaelui Houghtonui. Virusinio hepatito C sukėlėjas – hepatito C virusas – atrastas 1989 metais. VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. med. dr. Ligita Jančorienė pasakoja, su kuo susidurdavo medikai ir pacientai, kol hepatito C virusas nebuvo atrastas.

„Kai jau buvo įmanoma atlikti hepatito A ir B tyrimus žmogui, kuris serga gelta, rezultatai buvo neigiami.  Labai dažnai ligos istorijose buvo rašoma „nei A, nei B hepatitas“. Apie 90-usius metus buvo pastebėta nemažai tokių atvejų, kad žmogus serga gelta, bet visi įmanomi sukėlėjų žymenys buvo neigiami“, – sako prof. med. dr. L.Jančorienė.

Pasak infekcinių ligų gydytojos, atradus hepatito C virusą, sukurta prieinama diagnostika. Lietuvoje serologiniai atrankiniai testai atsirado 1993 metais.

„Tų testų pagalba buvo galima aptikti hepatito C virusą. Kai pradėjome retrospektyviai tikrinti tuos atvejus, kai žmonės sirgo gelta, bet nepasitvirtino nei A, nei B hepatitas, daugiau kaip 90 proc. buvo patvirtinta ši hepatito C infekcija, – pasakoja gydytoja L.Jančorienė, – paaiškėjo, kad ta infekcija labai svarbi visuomenės sveikatai, žmonės nežinodami platina tą infekciją, patys nieko nejaučia, kol nepaaiškėja, kad susiformavusi cirozė. O tais laikais žmogui galimybės padėti buvo labai ribotos.“

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė

Hepatito C infekcija kepenis žaloja dešimtmečiais

Hepatito C virusas buvo atrastas, diagnostika sukurta, tačiau tuo metu dar buvo per mažai žinių apie šią infekciją, kad būtų galima vertinti jos grėsmę.

„Praėjus 20  metų paaiškėjo, kad užsikrėtusieji hepatitu C dažniausiai ilgą laiką jokių simptomų neturėdavo, tačiau kepenyse uždegiminis procesas vykdavo. Palaipsniui žūsta kepenų ląstelės, pažeistos vietos užsipildo jungiamuoju audiniu. Šis procesas pavadintas fibroze. Kada to jungiamojo audinio susidaro daug, suardoma kepenų kraujotaka, tas būvis vadinamas kepenų ciroze. Paaiškėjo, kad 80 proc. užsikrėtusiųjų žmonių šita infekcija lieka žmogaus organizme, ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau liga progresuodama veda link tokių išeičių, kai iš cirozės būklės grąžinti į sveikas kepenis nėra jokių galimybių, nebent kepenų persodinimas“, – sako gydytoja L.Jančorienė.

Hepatito C infekcijos sukelta kepenų cirozė gali būti kepenų vėžio veiksnys. „Kai susidaro kepenų cirozė, tame randėtame audinyje gali atsirasti atipinės ląstelės ir gali pradėti formuotis pirminis kepenų vėžys. Hepatitas C buvo viena pagrindinių pirminio kepenų vėžio priežasčių“, – sako prof. L.Jančorienė.

Pasak infekcinių ligų gydytojos L.Jančorienės, užsikrėtus hepatito C virusu, žmogus nejaučia jokių simptomų arba nespecifinius simptomus, nuovargį, silpnumą, gali būti nuotaikų kaita, o tuo metu cirozė gali vystytis dešimtmečius: „Yra tokių duomenų, kad užsikrėtus jaunystėje, liga progresuoja lėčiau ir cirozė gali vystytis 30-40 metų. Tačiau užsikrėtus vyresniame amžiuje, cirozė formuojasi žymiai greičiau, nes imuninė sistema nebegali priešintis tam virusui, dėl to cirozė gali susiformuoti per 10-20 metų.“

Kaip greitai hepatito C virusas pažeis kepenis iki cirozės, priklauso ir nuo kitų veiksnių. „Jei žmogus serga nutukimu, kepenų suriebėjimu, yra alkoholio sukeltas kepenų pažeidimas arba kokia nors autoimuninė kepenų ligą, tuomet prisidėjus hepatito C infekcijai, žalojantis poveikis būtų stipresnis. Kalbant apie moteris, liga paprastai progresuoja palaipsniui, tačiau prasidėjus menopauzei, sumažėjus moteriškų lytinių hormonų, progresas gali labai pagreitėti“, – sako gydytoja L.Jančorienė.

Infekcija bus išnaikinta – efektyvūs vaistai jau yra

VUL Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovė L.Jančorienė sako, kad hepatito C viruso atradimas leido sukurti efektyvius vaistus nuo šios infekcijos: „Pradėtas tyrinėti viruso dauginimosi ciklas, pradėta ieškoti galimybių veikti viruso replikaciją, kad galima būtų jį visiškai neutralizuoti, panaikinti. 2011 metais buvo registruota visiškai nauja vaistų grupė, kuri vadinasi tiesiogiai veikiantys antivirusiniai (angl. direct acting antiviral). Pavyko rasti tas replikacijos vietas, kurias paveikus, galima infekciją panaikinti iš organizmo. 2016 metais visi klinikiniai naujų vaistų tyrimai sustabdyti, kadangi tie, kurie jau yra sukurti, yra tokie efektyvūs, kad nebėra prasmės ieškoti naujų gydymo metodų.“

Pasak L.Jančorienės, Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi ambicingą planą iki 2030 metų išnaikinti hepatito C infekciją.

„Dabar nuo kiekvienos šalies priklauso, kaip kiekviena šalis sugebės susikurti savo nacionalinę strategiją išrankioti tuos pacientus, kurie užsikrėtę hepatitu C, bet apie tai nežino, nes neturi nusiskundimų, ir juos išgydyti, kadangi vaistai jau yra. Dabar problema surasti tuos pacientus, kad juos pasiektų ta žinutė. Jei buvo atliktas kraujo perpylimas, pacientas buvo plazmos donoru, bandė švirkščiamuosius narkotikus, turėjo procedūrų nesaugiomis sąlygomis, galbūt nežino priežasčių, bet nustatomi kepenų uždegimo požymiai, tai yra indikacijos, kuomet galima būtų pasidaryti testą, patikrinti, ar žmogus nėra užsikrėtęs hepatitu C. Nes tikimybė, kad užsikrėtus bus kokių nors specifinių simptomų, kurie iškart nukreiptų pas infekcinių ligų specialistą, yra labai maža“, – sako VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. med. dr. L.Jančorienė.