Prof. V.Kasiulevičius – apie žiemos, vasaros ir visų metų laikų kvėpavimo takų virusus bei jų gydymą

Koronavirusas, COVID-19, kaukė, pulsoksimetras, virusai, poliklinika / Shutterstock nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-07 17:28
„Kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Kuo toliau mes tolstame į šiaurę nuo ekvatoriaus (pusiaujo), tuo stipresnis sezoniškumo faktorius“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jis išsamiai aprašė virusus, sukeliančius kvėpavimo takų susirgimus. Anot profesoriaus, dažniausiai juos galima suskirstyti į tris grupes: žiemos, vasaros ir visų metų laikų virusus.

„Kvėpavimo takų susirgimus sukeliantys virusai“ – taip savo įrašą feisbuke pavadino V.Kasiulevičius.

Skaitytojams pateikiame pilną profesoriaus komentarą:

„Kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Kuo toliau mes tolstame į šiaurę nuo ekvatoriaus (pusiaujo), tuo stipresnis sezoniškumo faktorius.

Daug žmonių galvoja, kad kvėpavimo takų susirgimus sukeliantys virusai karaliauja tik šaltuoju metų laiku. Deja, virusai sėkmingai bendradarbiauja arba konkuruoja tarpusavyje dėl mūsų organizmų visais metų laikais.

Dažniausius kvėpavimo takų virusus galima suskirstyti į tris grupes: žiemos, vasaros bei visų metų laikų virusus.

Žiemos virusams priskiriami gripo, koronavirusai ir respiracinis sincitinis virusas (RSV). Gripo virusas aktyvuojasi lapkričio mėnesį, sausio antroje pusėje arba per pirmasias vasario savaites pasiekia savo piką ir išnyksta iki balandžio mėnesio pabaigos. Koronavirusai pradeda siautėti gruodžio mėnesį, vasario viduryje pasiekia savo aktyvumo piką ir taip pat nuslopsta balandžio pabaigoje.

Medikams gerai žinomi koronavirusai  HCoV-OC43, HCoV-HKU1, HCoV-229E, „atsakingi“ už 5 ar 10 procentų visų kvėpavimo takų infekcijų per metus, dažniausiai sukelia peršalimo simptomus, tačiau kartais sunkias apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Koronavirusas HCoV-NL63 žinomas kaip vaikų bronchiolito sukėlėjas. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) būdamas aktyvus nuo lapkričio pradžios iki kovo mėnesio pabaigos, savo piką paprastai pasiekia sausio viduryje. RSV  mažiems vaikams dažnai sukelia ūminį bronchitą. Paprastai suserga jaunesni nei 2 metų vaikai.

Vytautas Kasiulevičius / BNS nuotr.
Vytautas Kasiulevičius / BNS nuotr.

Visus metus gyvuoja adenovirusai, žmogaus metapneumovirusas, rinovirusai ir tik iš dalies paragripo virusai, kadangi pirmasis paragripo virusas duoda apie save žinoti nuo rugpjūčio pradžios iki lapkričio pabaigos, pasiekdamas piką rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, o trečiasis paragripo virusas kasmet pradeda savo „karjerą“ nuo kovo pradžios ir baigia birželio pabaigoje. Trečiojo paragripo viruso pikas – gegužės mėnuo. Abu paragripo virusai „paslaugiai“ užpildo metų laikus tarp gripo viruso, o ramybėje palieka tik birželio mėnesį.

Tuo tarpu rinovirusai žmonių bendruomenėse „gyvena“ ištisus metus ir pasižymi dviem aktyvumo pikais: rudenį rugsėjo mėnesį ir pavasarį balandžio arba gegužės mėnesiais.

Rinoviruso sukeltas susirgimas prasideda staiga: čiauduliu ir nosies užgulimu, vėliau prasideda sloga. Būdinga neaukšta temparatūra, nedideli galvos ir raumenų skausmai. Ligos trukmė  iki savaitės. Gydymas paprastai tik simptominis.

Daug tyrimų rodo, kad virusai labiausiai „nemėgsta“ 40–60 procentų santykinės oro drėgmės.

Žmogaus metapneumoviruso aktyvumo pikas yra vasario – kovo mėnesiai. Susirgus šio viruso sukelta infekcija pasireiškia kosulys, gerklės skausmas, sloga, kartais būdinga aukšta temperatūra. 10 proc. ar daugiau pacientų pasireiškia dusulys. Šis virusas gali sukelti pneumoniją, bronchitą, bronchiolitą, konjunktyvitą ir vidurinės ausies uždegimą.

Kvėpavimo takų susirgimus sukeliantys enterovirusai „užpildo“ birželį, o savo darbus baigia spalio pabaigoje rugpjūčio mėnesį pasiekdami savo veiklos piką.  Atrodytų, kad enterovirusai plinta fekaliniu – oraliniu keliu, tačiau koksakio virusas A21 plinta kvėpavimo takų sekreto pagalba. Enterovirusams būdinga ūmi ligos pradžia, pasireiškianti karščiavimu ir gerklės skausmu. Burnos gleivinėje dažnai atsiranda papulių, kurios pratrūksta ir susidaro opelės. Paprastai simptomai atsiranda 3–5 dieną po kontakto su virusu, o pacientai karščiuoja 3–5 dienas. Pilnai pasveikstama per 7–10 dienas.

Daug tyrimų rodo, kad virusai labiausiai „nemėgsta“ 40–60 procentų santykinės oro drėgmės. Tokioje drėgmėje daugelio virusų stabilumas ir gyvybingumas yra labai mažas.

Santykinė drėgmė vasaros laikotarpyje net patalpose dažniausia tokia, kad virusui plisti sunku, tačiau yra išimčių. Mažesnė negu 40 procentų drėgmę yra rojus daugeliui virusų, tačiau enterovirusai, adenovirusai, rinovirusai daug geriau „jaučiasi“, kai santykinė drėgmė 80 procentų. Gal todėl jiems taip gera gyventi šiltuoju metų laiku.

Yra duomenų, kad gripo virusas irgi neblogai gali plisti, kai santykinė drėgmė didesnė negu 60 procentų, ypač jeigu temperatūra nėra labai žema. Kas labai įdomu, kad tokiu atveju dažnai šalia gripo viruso gyvuojantys respiraciniai sincitiniai virusai lauks, kol temperatūra kris žemiau vidutinės. Bėda ta, kad koronavirusui 229 E gerai sekasi plisti, kai santykinė drėgmė net 50 procentų. Šios koronaviruso atmainos plitimą stabdo tik 80 procentų drėgmė.

Išsaugoti santykinę patalpų drėgmę virš 40 procentų žiemos sezono metu mokyklose labai sunki užduotis, bet bent jau viena studija rodo, kad klasėse pasiekus 45 procentų santykinę drėgmę moksleiviai kvėpavimo takų infekcijomis sirgo rečiau.

Daugelis šaltojo sezono virusų reaguoja ne tik į oro drėgmės pokyčius, bet ir temperatūros. 4 – 8 laipsniai pagal Celsijų – puikus oras virusų plitimui.

Kaipgi neaptarti SARS-CoV-2. Deja, nors ir daugėja duomenų apie temperatūros ir drėgmės poveikį SARS-CoV-2 viruso stabilumui ir gyvybingumui ir žinoma, kad ultavioletinė spinduliuotė naikina šį sukėlėją, tačiau 64 procentų COVID-19 infekcijos augimo greičio paaiškinti iki šiol nepavyksta.

Yra publikacijų geruose žurnaluose rodančių, kad COVID-19 infekcijai gali būti būdingas kryžminis imunitetas, kuomet persirgę beta koronavirusų HCoV-OC43 ir HCoV-HKU1 bei alfa koronavirusų HCoV-229E ir HCoV-NL63 sukeltomis infekcijomis žmonės COVID-19 infekcija serga lengviau arba susirgimui būdinga besimptomė eiga.

Ši teorija galėtų paaiškinti, kodėl dalis žmonių net ir buvusių artimame kontakte nesuserga ir kodėl serologiniais testais nustatytų pacientų dalis populiacijoje 10 kartų didesnė negu registruotų susirgimų. Tokiu atveju viruso plitimas atrodytų ne visus pažeidžianti „banga“, o atranka tų, kurie neturi įgyto koronavirusams imuniteto. Yra studijų, kurios tokiam požiūriui prieštarauja.

Kaip gydyti

Visi mano išvardinti virusai nėra gydomi jokiais antibiotikais, netgi azitromicinu ar klaritromicinu. Gripo infekcijos gydymui skiriamas oseltamiviras arba kitas antivirusinis preparatas.  Labai svarbu šiuos vaistus paskirti per 48 valandas nuo susirgimo pradžios. COVID-19 gydymui šiuo metu skiriamas antivirusinis vaistas remdesiviras.

Tam pravartu įsigyti pulsoksimetrą t.y. ant piršto dedamą kraujo įsotinimo deguonimi matuoklį.

Jeigu karščiuojate galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Kai kurie virusai mėgsta į talką „atsivesti“ bakterinių infekcijų, todėl reikia atidžiai vertinti savo būklę, jeigu savijauta po 5 parų negerėja t.y. išlieka aušta temperatūra, atsirado dusulys ar kiti kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Tam pravartu įsigyti pulsoksimetrą t.y. ant piršto dedamą kraujo įsotinimo deguonimi matuoklį, kurio kaina nėra didesnė negu du kokio nors populiariaus iš Primitivo vynuogių pagaminto vyno buteliai, o galima nauda kur kas didesnė. Taigi, jeigu jūsų pulsoksimetras rodo, kad įsotinimas deguonimi (SpO2) krinta mažiau 90 procentų, geriau keliauti į ligoninę.“