Psichologas: savižudybei kelią gali užkirsti atvirumas

Savižudybių prevencija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Rūta Ambultienė
Publikuota: 2021-10-01 13:36
Lietuvą, lyderiaujančią Europoje pagal savižudybių skaičių, pastaraisiais mėnesiais sukrėtė ne viena žinia apie savo valia iš gyvenimo pasitraukusį gydytoją. Psichologas Antanas Mockus sako, kad emocinės pagalbos medikai ieško retai ir pataria kalbėti apie savižudybę be užuolankų, nes atvirumas gali užbėgti už akių nelaimei. Portale manodaktaras.lt kalbamės, kaip tamsią valandą padėti sau ir kitiems.
Psichologas Antanas Mockus/Pauliaus Rakštiko nuotr.
Psichologas Antanas Mockus/Pauliaus Rakštiko nuotr.

Kokie požymiai rodo, kad žmogus galbūt galvoja apie savižudybę?

Pirmieji ženklai dažnai būna, kai sakoma: „Aš norėčiau užmigti ir nebeatsikelti“, „Man jau niekas nebepadės, tai nebepakeliama“, „Norėčiau numirti“. Tai tarsi pagalbos šauksmas, rodantis, kad žmogui labai sunku, kad jį aplanko beviltiškumo jausmas, jog nebėra išeities. Jis būna prislėgtas, ilgą laiką vaikšto liūdnos nuotaikos. Kiti galimi ženklai – kai atsiprašoma už tai, kas galbūt blogo padaryta, grąžinamos skolos.

Žmogus, ne vieną dieną išgyvenantis skausmą, neviltį ir bejėgiškumą, turi tarsi tunelinį, susiaurėjusį, mąstymą, mato tik tą išeitį be jokios šviesos tunelio gale. Gali laikinai pagerėti – buvo depresija ir staiga žmogus atsigavo, pradėjo bendrauti, bet po to nusižudė. Galimai prašviesėjimas atėjo apsisprendus, nors tas sprendimas nėra geras.

Ką galėtų padaryti artimieji, draugai, išgirdę tokias kalbas ir pamatę tokį elgesį?

Kas sunkiausia, ko bijoma – paklausti. Saugodamas kitą ir save, dažnas mano, kad jeigu paklaus apie savižudybę, tai ją paskatins. Galvojama, kad jeigu žmogui blogai, nereikėtų klausinėti. Aš savo praktikoje visada klausiu: „Ar turite minčių apie savižudybę?“ Išsisukinėti paprastai nebandoma, atvirkščiai, būna palengvėjimas, kad kažkas bent paklausė. Atsakymai būna skirtingi. Vieni sako: „Taip, aš galvoju apie savižudybę“, ir mes apie tai kalbamės, kiti, būna, sako: „Kaip sunku, norėčiau numirti“, bet sulaukę tiesaus klausimo apie savižudybę susipranta ir patikina: „Ne, nusižudyti tikrai nenoriu“.

Vadinasi, atvirumas yra vienas iš raktų, galinčių atverti žmogaus vidų ir padėti išspręsti sudėtingą situaciją?

Taip, nes viena apie savižudybę svarstančio žmogaus dalis nori gyventi, kita – mirti. Tai kaip svarstyklės. Gyventi norinti dalis yra linkusi kalbėtis, ir jeigu atvirai kalbama apie norą nusižudyti, žmogus gali išsikalbėti apie savo išgyvenimus, jis nebesijaučia vienas. Problema neišsisprendžia per vieną pokalbį, bet krūvis palengvėja ir praeina impulsas žudytis.

Svarbu laiku pataikyti ant tos bangos, ir čia labai praverčia psichologinės pagalbos tarnybos, kurios veikia visą parą. Jeigu pagalbos reikia čia ir dabar, dieną ar vidury nakties ateina tas impulsas, galima paskambinti. Po valandą trukusio pokalbio girdi, kad žmogus linksmesnis, atsigavęs – štai ką reiškia vien išklausyti.

Jeigu pats žmogus jaučia, kad grimzta į liūną, ar įmanoma sau padėti? Gal labai paprastai nuskambės, bet ar niūrias mintis prablaškytų kelionė, kinas, knyga?

Kai galvojama apie savižudybę, paprastai tai bręsta ne vieną dieną, net ne vienerius metus. Kartais iš vaikystės nešiojamos visokios traumos, kurios kaip tortas dedasi sluoksnis po sluoksnio. Kelionė gali prablaškyti, bet trumpam. Dažniausias krizių valdymo planas yra turėti žmogų, kuriam paskambinęs gali pasikalbėti, jeigu sunku.

Jei tokio žmogaus nėra, yra pagalbos linijos telefonu arba internetu. Kai esi vienas, gali atrodyti, kad nėra išeities, tačiau bendraujant su kitu akiratis prasiplečia, kartu galvojama, kaip problemą būtų galima išspręsti arba kaip su ja tiesiog būti, kai ji neišsprendžiama, sakykime, liga.

Žinoma, dar yra psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalba. Psichiatras labiau orientuojasi į medikamentinį gydymą.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač skaudžiai nuskambėjo medikų savižudybės. Kaip paaiškintumėte tai, kad, atrodytų, stiprieji visuomenės nariai neberado jėgų gyventi?

Anksčiau dažniau žudėsi vidutinio amžiaus kaimo gyventojas, vartojęs alkoholį. Dabar paveikslas keičiasi. Savižudybę lemia daug rizikos veiksnių – tai ir skurdas, socialinė nelygybė, sąmoningumo stoka, perfekcionizmas irgi pakiša koją. Šiais laikais iš jaunų žmonių daug tikimasi, profesiniai reikalavimai išaugę. Nuo pat pradžių ruošiant gydytojus jie spaudžiami būti geriausiais, stipriais.

Darbo krūviai milžiniški. Jie gal ir užsidirba, bet kai kurių psichinė sveikata neatlaiko. Tenka su medikais pabendrauti. Sveikatos sistemoje atmosfera nesveika, pasitaiko administracijos spaudimo, patyčių, mobingo, „diedovščinos“ apraiškų. Tačiau patys gydytojai vis dar reti psichologų pacientai, gal kitiems rekomenduoja, bet patys turbūt nelabai tiki tokia pagalba.

Kokios dažniausios priežastys atgina pas psichologus šiuo metu?

Nuo pandemijos pradžios psichologai susiduria su didesniu pacientų srautu. Kreipiasi vyrai ir moterys. Dažniausi atvejai susiję su nuotaikų sutrikimais, depresija, nerimu. Panikos arba nerimo priepuoliai yra šių dienų rykštė, kaip ir depresija. Užėjus panikos atakai, žmogui ima trūkti oro, jam atrodo, kad tuoj mirs arba išprotės, sustos širdis, kviečiama greitoji pagalba.

Paaiškėja, kad su širdimi viskas gerai, ir greičiausiai tai psichologinės, emocinės priežastys, tada einama pas psichologą. Žmogus dažniau linkęs interpretuoti, kad tai kūno problema, o juk nerimas galėjo atsirasti todėl, kad jis dirbo ir lėkė, nekreipdamas dėmesio į save.

Pagalba telefonu visoje Lietuvoje

  1. Jaunimo linija

jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Vaikų linija

vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11 – 23 val.

  1. Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11- 19 val.

  1. Vilties linija

viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą

  1. Linija Doverija

Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: II-VI 16-20 val.

  1. Tėvų linija

tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9-13 val. ir 17- 21 val.

  1. Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8-20 val.

  1. Krizių įveikimo centras

krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16-20 val. ir VI 12-16 val.

 Informacija iš pagalbasau.lt