Psichologė: karantinas – sunkus etapas tėvams, tačiau vėliau jo gal ilgėsimės

Mama, dirbanti namuose. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-04-19 14:05
Paskelbus karantiną pasipylė patarimai, ką nuveikti namie atsiradus daugiau laiko. Tačiau tėvams su vaikams karantinas reiškia ne daugiau laiko sau, o maksimaliai sutirštintą kasdienybę, stengiantis suderinti darbą iš namų, vaikų priežiūrą ir jų nuotolinį mokymąsi, padaugėjusius buities darbus. Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė sako, kad šiuo metu daug tėvų yra labai įsitempę, patiria nerimą bandydami viską spėti. Tačiau, pasak psichologės, nors karantinas – išbandymas tėvams su vaikams, vėliau galbūt net bus gaila, kai jis pasibaigs.

Paramos vaikams centro psichologai „Tėvų linijoje“ teikia nemokamas konsultacijas tėvams, globėjams, seneliams. „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė sako, kad karantino metu skambučių padaugėjo, temos – sunkesnės, įtampa pasaulyje persikėlė į daugelio šeimų namus.

Dėl kokių problemų skambina tėvai?

Prasidėjus karantinui dalis skambučių buvo dėl to, kaip sutarti su vaikais ir paaugliais dėl karantino sąlygų laikymosi – kad su draugais negalima susitikti, reikia elgtis saugiai.

Labai daug tėvų klausia, kaip suderinti tėvų darbą iš namų ir vaikų, ypač mažesnių, priežiūrą ir mokymąsi iš namų. Apskritai apie nuotolinį mokymąsi – kaip vaiką motyvuoti, įkvėpti, padėti.

Mažesnius vaikus auginantys tėvai pastebi nemažai pokyčių vaikų elgesyje. Paskui išsiaiškiname, kad jie greičiausiai yra sukelti bendros įtampos – vaikai pasidaro agresyvesni, atsiranda tualeto problemos, pilvelio ar kiti skausmai.

Dalis skambučių yra iš išsiskyrusių tėvų, daug nesutarimų dėl matymosi su vaikais tarp dviejų namų.

Sulaukiame ir labai tiesioginių skambučių, kai žmonės labai išgyvena dėl artimųjų, dėl jų sveikatos, dėl ligos. Skambina medikai, kurie negali matytis su savo šeima, jaudinasi, ar neužkrėtė ko nors. Taigi – temos, susijusios tiesiogiai su šia pandemija ir bendra įtampa įvairiose srityse.

Pasikeitęs mažų vaikų elgesys reiškia, kad vaikai perima tėvų nerimą?

Vaikai vis tiek yra šalia, jie girdi žinias, kaip tėvai kažką aptarinėja, stebi tėvų reakcijas ir pagal savo supratimą savaip vaikiškai jas išsiverčia. Tada jiems kyla vidinis nerimas. Ankstyvame amžiuje jie dar nemoka jo įvardyti, negali pasakyti: „man baisu ar neramu“. Dauguma nesupranta, kas su jais vyksta ir tai pasireiškia agresyviu elgesiu arba įvairiais skausmais, tualeto problemomis. Tai vienas iš ženklų tėvams, kad mažesnių vaikų pasikeitęs elgesys gali būti dėl bendros įtampos.

Ko gero, vienas labiausiai frustruojančių dalykų šiuo karantino laikotarpiu – bandymas suderinti darbines atsakomybes, vaikų priežiūrą, buitį. Sudėtinga dirbti nuolat pertraukiant darbą, sunku skirti nedalomo dėmesio vaikams, buities ir maisto gaminimo tik padaugėjo. Ar išvis įmanoma suderinti šiuos dalykus?

Pirmiausiai reikia priimti ir pripažinti kiekvienam, kad tai neįmanoma. Neįmanoma kokybiškai atlikti profesinius darbus ir sužiūrėti vaikus, ypač mažesnius, padėti vaikams su nuotoliniu mokymusi ir dar pagaminti maistą, ir dar visus nuraminti, ir sekti informaciją. Natūralu, kad kažkas nukenčia, kažkas neišeina kokybiškai. Neįmanoma visko suderinti ir reikia sumažinti reikalavimus sau, nes daugumai atrodo, kad „kiti turbūt tikrai susitvarko ir tik mums nepavyksta“. Daugeliui tėvų palengvėja, kai jie supranta, kad tikrai gali nespėti visko ir normalu dėl to išgyventi.

Kokius jausmus jaučia tėvai tokiose situacijose?

Tėvai tikrai įsitempę, nerimas padidėjęs, kaip viską spėti, sužiūrėti, sukontroliuoti. Daug kaltės jausmo, kad gal per mažai su vaikais pabuvo, ne tokį patiekalą pagamino, darbe kažko nespėjo atlikti. Kyla pyktis, susierzinimas, kad kažkas neišeina. Yra desperacijos ir nusivylimo savimi, kad negali įveikti kažkokių dalykų, kurie galbūt ir negali būti įveikiami.

Kalbant paaiškėja, kad tėvų bandymas viską suderinti ir daug laiko skirti savo ar buities darbams yra nulemtas vidinio nerimo dėl bendros situacijos. Tėvai nerimauja dėl to, kas vyksta, nežino, kokia bus ateitis, ar jie bus sveiki, ar artimiesiems bus viskas gerai. Ir tada per kažkokias veiklas jie bando tą nerimą išveikti. Kartais nuraminus tėvus, tas veikimas, tie darbai nebeužima tiek daug erdvės.

Kaip išgyventi tėvams?

Bandome kiekvienoje šeimoje ieškoti, kaip ji gali tvarkytis. Jei yra abu tėvai, rekomenduojame dalintis buitimi, vaikų priežiūra ir darbais. Pavyzdžiui, pasikeičiant pusdieniais, išnaudoti laiką, kai vaikai yra į kažką labai įsitraukę, pavyzdžiui, žiūri filmuką, ar miega. Labai svarbu kalbėtis, išsakyti savo jausmus.

Tikrai labai svarbu turėti dienotvarkę, nepalikti dienos savieigai. Kai nėra išorinių dienos rėmų – atsikelti, nuvesti į mokyklą, darželį, darbas, pietų pertrauka, pasiimti iš mokyklos ar darželio – gali būti neįprasta būti tokiame neapibrėžtame laike. Dienotvarkės turėjimas padeda, žinome, kas po ko vyksta, kam kiek skirsime laiko.

Tikrai labai sveika grynas oras, nors kažkiek, bet labai svarbu gauti gryno oro ir pajudėti.

Dar tėvams rekomenduojame, ypač jei jie vieni augina vaikus, nelikti vieniems su savimi, svarbu rasti laiko pasikalbėti su kitu suaugusiuoju. Jeigu visa diena praeina su vaikais arba sprendžiant tik darbinius reikalus, svarbu pasikalbėti apie savo savijautą, ne tik vaikų rūpesčius.

Sunkus etapas šeimoms, bet galbūt – ir geras laikas pažinti vienas kitą, sutvirtinti ryšį?

Gali būti, kad pasibaigus karantinui net bus truputį gaila, kad visai smagu būdavo, galėjome kartu pietauti, prieš miegą ilgiau pasikalbėti. Tai – geras laikas pamatyti savo vaikus kitaip. Kol vaikai darželyje ar mokykloje, tėvai mato juos tik ryte, vakare ir savaitgaliais, kartais atrodo, kad kažkokius dalykus net ir praleidžia. Dabar yra laikas pamatyti, kad vaikas gal kažką naujo išmoko, gal atsirado naujų minčių kokiu nors gyvenimo klausimu. Tikrai svarbu nesusikoncentruoti į tai, kas buvo, kas sukėlė pandemiją ir kaip bus toliau, nepamiršti „čia ir dabar“ akimirkos, pasimėgauti, pabūti, pasiimti iš šios situacijos vertingesnių dalykų.