Psichologė: Lietuvoje emocinės pagalbos sistemos pagimdžiusioms moterims nėra / Shutterstock nuotr.

Psichologė: Lietuvoje emocinės pagalbos sistemos pagimdžiusioms moterims nėra

Autorius: Monika Kairienė | Publikuota: 2020-02-13 08:00
Gimdymas ir motinystė – smarkiai gyvenimą keičianti patirtis. Tapsmas mama neretai skausmingas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tačiau Lietuvoje vis dar mažai kalbama apie motinystės sunkumus. Psichologė Sigita Valevičienė teigia, kad nėščiosios ir pagimdžiusios moters emocinės sveikatos priežiūros sistemos išvis nėra.

Įpareigojimo klausti nėra

Moteris po gimdymo vizituojantys specialistai įvertina moters ir naujagimio būklę. Tačiau apie emocinę būklę nėra įpareigoti klausti. SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Laniauskienė sako, kad tiesioginio įpareigojimo užduoti konkrečius klausimus nėra, tačiau gydytojai pacientų būklę vertina įvairiais aspektais, vienas iš jų – psichologinė pacientų savijauta. „Neabejojame, kad šiam aspektui, kalbant apie gimdyvių priežiūrą, specialistai skiria ypatingą dėmesį ir, esant poreikiui, užtikrina reikalingų specialistų pagalbą. Dėmesingai išklausyti pacientų skundus įpareigoja ir gydytojo profesinė etika“, – sako SAM atstovė.

Sistemos nėra

Su motinystės temomis dirbanti psichologė Sigita Valevičienė sako, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje specialistai, kurie atvyksta apžiūrėti naujagimio namuose, įpareigoti paklausti, kaip jaučiasi moteris. Lietuvoje tai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, ar moters emocinė savijauta bus pastebėta, priklauso nuo atskiro specialisto.

Tiesa, psichologė sako, kad pirmomis dienomis po gimdymo depresijos ar kitų sutrikimų požymių galima ir neužfiksuoti, nes pirmosios dienos – pilnos sumaišties, tad moterys net ir pačios nesupranta, kaip jaučiasi. Pagalba ar informacija apie galimus emocinės savijautos sunkumus tikslingesnė nėštumo metu ar po gimdymo – pasiteirauti apie emocinę moters būklę galėtų nėštumus prižiūrintys ginekologai arba šeimos gydytojai.

„40 proc. depresijų po gimdymo atvejų depresijos požymių būna jau nėštumo metu. Būtų gerai, kad ginekologai, kurie dirba su nėščiosiomis, pastebėtų, kaip jaučiasi nėščioji. Bet visi laukia, kada įvyks gimdymas ir kažkas pasikeis“, – sako S. Valevičienė.

Pasak psichologės, nėščiųjų ar pagimdžiusių moterų emocinės sveikatos priežiūros sistemos Lietuvoje nėra. „Medikai tam neparengti. Reikia turėti kažkokį klausimyną, susigaudyti ir suprasti, kaip apklausti moterį. Antras dalykas, jie neturi laiko. Šeimos gydytojų krūviai tokie, kad neįmanoma spėti paklausti, kaip moteris jaučiasi. Tarkime, šeimos gydytojas paklaus, o moteris pradės verkti, pasakoti, o už durų – dar 10 žmonių eilė“, – teigia psichologė.

Be to, net ir sužinojus, kaip jaučiasi nėščioji ar neseniai mama tapusi moteris, nėra sistemos, kur tokią moterį nukreipti pagalbos.

Kodėl svarbu klausti

Pasak psichologės S. Valevičienės, tyrimai rodo, kad pasiteiravimas iš aplinkos apie neseniai pagimdžiusios moters savijautą gali pagerinti moters emocinę būklę. Klausimai iš artimųjų, gydytojų gali būti postūmiu kreiptis pagalbos. „Maždaug pusė moterų nesupranta, kad joms – depresija po gimdymo, galima spėti, kad didelė dalis moterų taip ir nesusiranda pagalbos. Dėl to reikia klausimų iš aplinkos apie tai, kaip ji jaučiasi, ar pavalgo, miega, ar nebūna tokių dienų, kai verkia ir ateitis atrodo beviltiška, ar nėra pervargusi. Kartais pati moteris negali pasakyti, kad jai negerai, reikia, kad kas iš šalies pasakytų“, – sako psichologė S. Valevičienė.

Pasak S. Valevičienės, atpažinti pogimdyvinę depresiją trukdo ir visuomenės nuostatos apie motinystę: „Vyrauja įsivaizdavimas, kad moteris po gimdymo turėtų nepasikeisti. Neuromokslas rodo, kad moteris tikrai pasikeičia, tampa jautri, įsitempusi. Tai yra smegenyse įvykęs pokytis ir hormonai, kuriais gyvena moters organizmas, yra visiškai kitokie negu anksčiau. Labai naivu tikėtis, kad ji nepasikeis arba susitvarkys su tais pačiais dalykais, su kuriais susitvarkydavo anksčiau“.

Pasak psichologės, informacija apie pogimdyvinę depresiją turėtų pasiekti ir tėčius, kad jie taip pat galėtų atpažinti simptomus ir galėtų pasiūlyti moteriai kreiptis pagalbos.

Depresija po gimdymo

 Psichologė S. Valevičienė sako, kad depresijos po gimdymo atvejai labai dažni – net epideminio lygmens: „Dažnai depresiją po gimdymo įsivaizduojame kaip labai sunkią, bet ji gali būti ir nesunkaus lygmens, kai moteriai atsigauti nereikia psichiatro pagalbos. Pavyzdžiui, būna pykčio epizodai, už kurių slypi depresija, atminties sutrikimai, suprastėję santykiai su vyru, kurių priežastis – depresija po gimdymo“, – sako psichologė.

Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti įvairūs – nuolatinis nuovargis, energijos stoka, liūdesys, beviltiškumas, apetito ir miego sutrikimai, koncentracijos ir atminties sutrikimai, per didelis ar per mažas rūpestis kūdikiu, dirglumas, kaltės, nepilnavertiškumo jausmai.