Pulmonologė paaiškina: kokias neigiamas pasekmes gali lemti užsitęsęs kosulys

Kosulys; viršutinės kvėpavimo takų ligos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-08-30 15:00
Kosulys – natūralus apsauginis refleksas, kuris pašalina įvarias dirginančias medžiagas iš viršutinių (gerklės) ir apatinių (plaučių) kvėpavimo takų. Jis saugo mūsų organizmą ir padeda išlikti sveikam. Tačiau, kaip portalui manodaktaras.lt teigė gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė, daugelis kosinčių, deja, linkę ignoruoti šį simptomą, o be reikalo, mat po juo gali slėptis ne viena pavojinga liga.

Kosulys gali būti įvairių rūšių. Paprastai jis skirstomas pagal trukmę, garsą, atsikosėjimo tipą ir kt. 

„Vertinant atsikosėjimą, kosulys gali būti vadinamas neproduktyviu arba „sausu“ ir  produktyviu arba „šlapiu“, kai atsikosėjama gleivių arba pūlingo sekreto. Kosulys dar gali būti dieninis, naktinis bei sukeliantis vėmimą“, – paaiškino klinikos „Biofirst“ gydytoja.

Gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė
Gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė

Pagal trukmę kosulys gali būti skirstomas į:

  • Ūmų (trunka 2–3 savaites);
  • Poūmį (trunka 3–8 savaites);
  • Lėtinį (daugiau nei 8 savaitės);
  • Refrakterinį (gydymui atsparus) – lėtinį kosulį, kuris išlieka, nepaisant gydytojo paskirto tinkamo gydymo;
  • Neaiškios priežasties lėtinį kosulį, kuomet atlikus ne vieną tyrimą, nerandama konkreti liga, kuri sukeltų kosulį.

Pagal kosulio garsą:

  • Lojantis kosulys (dažniausiai sukelia virusinės infekcijos)
  • Kokliušo spazminis kosulys (kokliušą sukelianti bakterija dažniausiai pasireiškia vaikams)
  • Švokščiantis kosulys (būdingas bronchų spazmui, sergant astma ar peršalimo ligomis).

Kosulys – vienas dažniausių nusiskundimų

Kosėti gali pradėti kiekvienas bet kada ir bet kur. Pasak pulmonologės A.Kaletkienės, kosulys yra vienas iš dažniausių simptomų, kurį vardina pacientai kreipdamiesi pagalbos į gydytoją. 

Tačiau kai kuriuos asmenis kosulys vargina dažniau nei kitus: rūkorius (tabako, marihuanos, elektroninių cigarečių, kaljano); sergančius lėtinėmis kvėpavimo ir nervų sistemos ligomis; turinčius įvairių alergijų bei vaikus. Jie dažniau serga peršalimo ir virusinėmis ligomis, ypač pradėję lankyti visuomenines ugdymo įstaigas.

Kosulį provokuoja daugybė skirtingų veiksnių

Gydytoja vardina dažniausiai pasitaikančias kosulio priežastis, tai:

  1. Dūmai ar stiprūs kvapai (valikliai, kvepalai)
  2. Dulkės ir pelėsis
  3. Žiedadulkės
  4. Gyvūnų plaukai
  5. Padidėjęs gleivių kiekis kvėpavimo takuose dėl uždegimo
  6. Vaistai (dažniausiai kraujo spaudimą mažinantys AKFI grupės medikamentai)

Ūmų kosulį sukeliančios medicininės priežastys: peršalimas, gripas, ūmus bronchitas ar bronchiolitas, sinusitas, plaučių uždegimas, kokliušas, astma, alerginės reakcijos bei ūmi reakciją į antrinį ar tretinį rūkymą.

Dažniausiai lėtinį kosulį sukeliančios medicininės priežastys: lėtinis bronchitas, astma, alergijos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gastroesofaginio refliukso liga, gerklų ir balso stygų ligos, širdies nepakankamumas bei užnosinio varvėjimo sindromas.

Gydant kosulį gali padėti ir geriamas vanduo

Kosulio gydymas, pasak pulmonologės, priklauso nuo jį sukėlusios priežasties: „Jei sergate infekcija, šeimos gydytojas ar pulmonologas gali skirti priešvirusinį ar antibiotikų gydymą, bet dažniausiai nekomplikuotoms viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijoms specialus gydymas neskiriamas. Esant gastroesofaginio refliukso sąlygotam kosuliui, gydytojas gali koreguoti jūsų mitybos įpročius, dietą, paskirti rūgštingumą mažinančius medikamentus“.

Paprastas geriamas vanduo, anot gydytojos, taip pat gerai padeda, siekiant palengvinti kosulį. Geriant didesnį kiekį vandens, sumažinamas gerklės sausumas, dirglumas bei suskystinamos gleivės, tokiu būdu palengvinamas atsikosėjimas. 

Vandens garų kvėpavimas taip pat lengvina atsikosėjimą – gydytoja pataria inhaliuoti per specialius inhaliacijoms skirtus prietaisus arba tiesiog ilgiau pabūti vandens garų pilname duše.

Vaistinėse gausu nereceptinių sirupų, pastilių bei kitų medikamentų nuo kosulio, tačiau  pulmonologė sako nemananti, jog nors vienas jų turi geresnį efektą, negu, pavyzdžiui, vaistažolių arbata su šaukšteliu medaus.

Norint išvengti kosulio, patariama:

  • Skiepytis nuo gripo, COVID-19 viruso, pneumokoko vakcina;
  • Vengti bendrauti su žmonėmis, kurie serga viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis ligomis;
  • Neliesti rankomis akių, nosies, burnos;
  • Plauti rankas muilu arba naudoti dezinfekcinį skystį.

Skambinti savo šeimos gydytojui arba pulmonologui dėl konsultacijos patariama tuomet, jeigu:

  1. Jaučiate švokštimą krūtinėje kosulio metu;
  2. Kūno temperatūra didesnė nei 38,5 laipsniai ir laikosi bent tris dienas, o būklė negerėja;
  3. Vargina šaltkrėtis;
  4. Kosulio metu atsikosite pūlingais skrepliais (žalios, geltonos spalvos ar su kraujo priemaiša).

O kreiptis skubios pagalbos į priėmimo skyrių gydytoja pataria, jeigu kartu su kosuliu atsiranda:

  1. Stiprus ir nepraeinantis dusulys
  2. Atsikosėjimo metu matote gausiai kraujo
  3. Atsiranda stiprus nepraeinantis krūtinės skausmas

Užsitęsusio kosulio pasekmės

Jei užsitęsęs kosulys per vėlai ar išvis nėra gydomas, jis gali turėti rimtų fizinių, psichologinių ir socialinių pasekmių:    

Fizinės: šlapimo nelaikymas; alpimas; miego sutrikimas; nuovargis; balso užkimimas.

Socialinės: vengimas eiti į viešumą, žmonių susibūrimus; poveikis sutuoktiniui, šeimos nariams; išlaidos vaistams; laikas, eikvojamas gydytojų konsultacijoms, tyrimams.

Psichologinės: pyktis, depresija, nerimas, gėda.

Su COVID-19 infekcija susijęs kosulys

Kosulys, kaip žinia, yra vienas dažniausių COVID-19 infekcijos simptomų. Taip pat kosulys gali varginti ir esant pokovidiniam sindromui, kuris gali užsitęsti savaitėmis ar mėnesiais. Dažniausiai be kosulio gali būti ir kiti simptomai, tokie kaip lėtinis nuovargis, atminties bei miego sutrikimai, dusulys. Tuomet būtina kreiptis gydytojo konsultacijai dėl gydymo.

„Kosulys yra tik simptomas. Pats vienas dažniausiai jis nereiškia rimtos ligos. Normalu yra kosėti, esant tam tikroms aplinkybėms. Kosulys padeda atsikratyti iš gerklės ir viršutinių kvėpavimo takų pašalinėms medžiagoms, kurios gali sukelti ligą. Kreiptis gydytojų pagalbos reikia, esant užsitęsusiam kosuliui arba su kosuliu atsiradus kitiems rimtiems simptomams, tokiems kaip dusulys, skausmas, kraujo ar pūlingo sekreto atsikosėjimas“, – pasakojo pulmonologė A.Kaletkienė.