Pūslelinė: kodėl vieniems ji pasireiškia itin dažnai?

Lūpų pūslelinė (herpes simplex) / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-11-06 13:30
Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime yra turėjęs lūpų pūslelinę – tai herpes virusų sukelta liga. Kodėl vieniems ji kone nepastebimai praeina, kitiems gi, negana to, jog prireikia stiprių vaistų, bet dar linkusi nuolat kartotis? Kas tai lemia ir ar įmanoma išsigydyti, portalui manodaktaras.lt komentuoja klinikos „Derma plius” gydytoja dermatologė Inga Valavičienė.

Neretai į slogos ir kosulio „draugiją“ peršalus prisijungia ir lūpų pūslelinė. Su kuo tai susiję?

Paprastoji pūslelinė (herpes simplex) – tai herpes virusų, kurie yra itin paplitę, sukelta liga. Tyrimais įrodyta, kad vyresniems nei 40 metų žmonėms apie 90 proc. atvejų randama antikūnų nuo paprastosios pūslelinės virusų. Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys aktyvia ligos forma arba simptomų nejaučiantys viruso nešiotojai (slapta infekcija).

Paprastajai pūslelinei nėra būdingas sezoniškumas, todėl žmonės pūsleline gali sirgti tiek vasarą, tiek ir šaltuoju metų laiku. Lokali herpinė infekcija dažniausiai lydi kokią nors infekcinę ligą, pavyzdžiui ūmines kvėpavimo takų ligas, kurios dažniau pasireiškia atšalus orams. Pūslelinės bėrimai gali atsirasti šių ligų įkarštyje arba sveikimo periode.

Kokios jos atsiradimo priežastys?

Ligos sukėlėjas – dviejų tipų paprastosios pūslelinės (Herpes simplex) virusai (HSV1 ir HSV2). 

HSV1 dažniausiai sukelia lūpų pūslelinę, o HSV2 – lytinių organų pūslelinę. Užsikrečiama per traumuotą odą arba gleivinę tiesioginio sąlyčio būdu, oro lašiniu arba lytiniu būdu. Galima užsikrėsti per kraują, atliekant hemotransfuzijas. Inkubacinis periodas arba tarpas nuo užsikrėtimo iki pirmų ligos simptomų pasireiškimo yra nuo 2 iki 12 dienų.

Gydytoja dermatologė Inga Valavičienė
Gydytoja dermatologė Inga Valavičienė

Kaip atpažinti pūslelinę ir nepainioti su paprastais spuogais? 

Pirminė infekcija dažniausiai būna sunkiai nustatoma, kadangi virusas nesukelia jokių klinikinių požymių ar atsiranda tik nežymus odos paraudimas. Yra žinoma, kad tik 10–20 proc. užsikrėtusių žmonių pūslelinė iškart pasireiškia kliniškai. 

Vos užsikrėtus pūslelės paprastai pasirodo tose vietose, pro kurias į organizmą pateko virusas. Patekęs pro pažeistą odą ar gleivinę virusas pažeidžia epidermio ląsteles, sukelia uždegimą. 

Žuvus epidermio ląstelėms, susidaro grupelėmis išsidėstę smulkios pūslytės, pripildytos skaidraus skysčio. Pūslytėms sprogus, atsiranda odos erozijos arba gleivinės aftos, šašai.

Kartais infekcijos pradžia būna itin ryški:

  • staiga išberia lūpas, nosį, veidą ar lyties organus,
  • infekcijos paveiktoje vietoje jaučiamas deginantis skausmas,
  • pakyla temperatūra,
  • padidėja limfmazgiai, pažeidžiami kiti organai.

Pirminė herpes simplex infekcija vaikystėje dažniausiai pasireiškia dantenų ar burnos gleivinės uždegimais, po to virusas ilgus metus gali būti gleivinėje, odoje, nervų ganglijuose ir nesukelti jokių klinikinių požymių, o suaktyvėti sumažėjus organizmo imunitetui. 

Kodėl vieniems žmonėms ši infekcija itin dažnai kartojasi?

Latentinės infekcijos susidarymo ir viruso reaktyvacijos mechanizmai nėra visiškai ištirti. 

Pastebėta, kad imunosupresinės būklės asmenims (vartojantiems imunodepresantus, po kaulų čiulpų persodinimo, ŽIV infekuotiems, sergantiems hematologinėmis ligomis, jei taikomas chemoterapinis gydymas ir kt.) latentinė infekcija dažnai pereina į aktyvią formą ir ji būna daug sunkesnė nei žmonėms, kurių imuninės sistemos būklė yra normali.

Pūslelinė gali dažnai kartotis ir esant normaliai imuninei sistemai, tuomet rekomenduojamas ilgalaikis profilaktinis gydymas antivirusiniais vaistais.

Kokie veiksniai dažniausiai provokuoja ją atsirasti?

Tam tikri veiksniai (stresas, ultravioletinė spinduliuotė, peršalimas, odos pažeidimai, operacijos, hormoniniai pokyčiai menstruacijų metu ir kt.) susilpnina imunitetą ir išprovokuoja infekcijos paūmėjimą. 

Gripas, ūmios kvėpavimo takų ligos, pneumokokinė, meningokokinė ar kitos infekcijos taip pat gali išprovokuoti pūslelinės atsiradimą. Pūslelinės paūmėjimai pasitaiko ne visiems – didelei daliai asmenų simptomai neryškūs arba jų visai nepasitaiko. 

Ar galimos šios ligos komplikacijos?

Kartais infekcija gali išplisti po visą organizmą ir pasireiškia sunki, generalizuota ligos forma. Tuomet gal būti pažeidžiami įvairūs organai ar organų sistemos. Pūslelinė gali pažeisti akis, vidaus organus (stemplę, kepenis, plaučius), smegenis ir kt. Be antivirusinio gydymo generalizuotos ligos formos prognozė bloga.

Kokie efektyviausi gydymo būdai ir kokių klaidų nedaryti?

Svarbu įsidėmėti, jog efektyviausias būna ankstyvas gydymas, taikomas vos tik pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tuomet efektyvūs būna antivirusiniai tepalai, kremai.

Įprastai pūslelinė gydoma geriamais antivirusiniais vaistais (acikloviro, valacikloviro tabletėmis ir kt.). Skausmui, nemigai malšinti gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, raminamieji.

Visiškai sunaikinti organizme tūnančio viruso neįmanoma. Nepriklausomai nuo antivirusinio gydymo, viruso reaktyvacija ir ligos recidyvai periodiškai kartojasi. Pastebėta, kad bėrimai dažniausiai atsiranda tose pačiose vietose.

Kas gali padėti išvengti pūslelinės?

Norint apsisaugoti nuo užkrato, būtina vengti kontakto su sergančio asmens infekuota oda, nereikėtų bučiuotis su sergančiu asmeniu, naudotis jo kosmetika, burnos ir veido higienos reikmenimis ar valgymo įrankiais. 

Lytinių organų pūslelinės galima išvengti besimptomiu periodu lytinių santykių metu naudojant prezervatyvą, o bėrimų stadijoje reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių.

Prisiminkite, kad virusu užsikrėsti galima ir nuo besimptomio viruso nešiotojo (asmens, kuriam ligos simptomai nepasireiškia, bet jis yra infekuotas). 

Rūpinkitės sveika mityba, sveikesniu gyvenimo būdu ir natūraliu imuniteto stiprinimu, nes sveikas organizmas atsparesnis virusams ir infekcijoms.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dermatologę Ingą Valavičienę galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.