Rotavirusas valdomas skiepais

Vakcina nuo rotavirusinės infekcijos. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-07-07 18:21
Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Kiekvienais metais Lietuvoje yra užregistruojama apie 20 tūkst. susirgusių žmonių žarnyno infekcinėmis ligomis. Apie 10 tūkst. žmonių suserga bakterijų sukeltomis infekcijomis, apie 10 tūkst. virusų sukeltomis infekcijomis. Nors šia liga dažniau susergama šaltuoju metų periodu, visgi susirgimų pasitaiko ir vasarą.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas Prof. habil. dr. Vytauto Usonio, rotavirusai labai patogeniški ir ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki metų. Ir didžiausias sergamumas (maždaug kiekvienais metais nuo 3 iki 5 tūkst. naujų rota virusinės infekcijos atvejų) užregistruojama tarp vaikučių iki 3 metų amžiaus.

Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.
Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.

Infekciją sukelia roto formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4° – 20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Rotavirusais užsikrečiama per burną. Nuo gyvūnų neužsikrečiama. Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo  gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.

Užsikrėsti per maistą ir vandenį taip pat galima, bet rečiau, įdomu, jog daug problemų, susijusių su rotavirusinės infekcijos plitimu turi ne tik besivystančios šalys, kur gydymosi ir maitinimosi sąlygos yra prastos, bet ir tos, kuriose taikomi aukšti higienos standartai. Pasak profesoriaus, taip yra todėl, kad rotavirusinė infekcija yra labai gaji ir plinta ten, kur kitos bakterinės ligos nelinkusios plisti.

Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti jie gali ir keletą kartų.

„Karšti“ ligos plitimo taškai yra tos vietos, kur pervystomi kūdikiai. Nesilaikant higienos taisyklių, neplaunant rankų, mikroskopinių rotaviruso dalelių nuo nešvarių rankų patenka į burną ir sukelia ligą“, – sako prof. V.Usonis.

Pirmieji ligos požymiai ir ką daryti?

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 24 – 72 valandoms po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos. Dažnesnės – vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai.

Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau, nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja.

Vaikui skauda pilvą. / Shutterstock nuotr.
Vaikui skauda pilvą. / Shutterstock nuotr.

Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Prof. habil. dr. Vytautas Usonis sako, kad žindymas higienos prasme yra  saugiausias kūdikio maitinimo būdas, nereikia buteliukų, žindukų, rūpintis vandens kokybės, bet ir jis neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. „Krūties piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi įtakos žarnyno funkciniam pajėgumui, kūdikio  žarnyno funkciniam pajėgumui, galų gale yra ir antikūnų, ir be abejo žindymas yra apsauginis veiksnys, bet jis nėra 100 procentinė apsauga“.

Tad kokią pagalbą reikėtų suteikti vaikui, jeigu jis pradeda vemti ir viduriuoti? „Kūdikiai yra labai jautrūs vandens ir druskų netekimui, todėl gausiai išvėmus, gausiai pasituštinus, kūdikiai labai greitai praranda skysčius ir tai jau yra problema“, – sako prof. dr. V. Usonis. Todėl jis pataria  namų vaistinėlėse turėti specialių miltelių, iš kurių būtų galima padaryti druskinius tirpalus. Jais kiek įmanoma dažniau pagirdyti kūdikius, o jeigu vėmimas bei viduriavimas nesiliauja, būtinai kreiptis į medikus.

Ar galimos šios infekcijos komplikacijos?

Pasak gydytojo, pasirinkus netinkamą ligos gydymą gali atsirasti tam tikrų komplikacijų, tačiau jos bus susijusios ne tiek su pačiu virusu, kiek su vandens ir elektrolitų apykaitos sutrikimais. Kad taip neatsitiktų, svarbiausia laiku kreiptis į gydytoją ir kuo greičiau pradėti gerti rehidratuojančius druskos tirpalus.

Vaikai rotavirusine infekcija gali persirgti net po kelis kartus. Prof. V.Usonio teigimu, beveik visi vaikai iki dvejų metų perserga sunkesne ar lengvesne rotavirusinio viduriavimo forma. Vėlesni susirgimai yra lengvesni, nes po kelių kontaktų su rotavirusu atsiranda apsaugos mechanizmas.

Mūsų mažieji (kitaip nei suaugusieji) savo higieninius įpročius dar tik formuoja, todėl net ir palaikydami tvarką ir švarą namų aplinkoje, neišvengsime galimybės užsikrėsti ten, kur vaikas bendrauja su kitais bendraamžiais.

Apsauga – skiepai

Pasak profesoriaus, rotaviruso vakcina jau yra nacionalinės programos kalendoriuje, ja skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus.

„Ir aišku ta galimybe tikrai reikėtų pasinaudoti. Tuo labiau, kad vakcina yra skiepijama per burną, visad šeimos jautriai reaguoja jei vakciną reikia įskiepyti injekcija, tai šita vakcina yra skiepijama per burną. Pasaulinė praktika sako, kad tai yra tikrai saugi, veiksminga vakcina“, – sako prof. V.Usonis.

Ji skiepijama per burną ir yra skirta tik kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių. Skiepijimo esmė - specialiai paruoštu švirkštuku per burną kūdikiui įskiepijamas natūralus, kadaise iš sergančio lengva ligos forma vaiko išskirtas rotavirusas. Jis itin silpnas ir nesukelia didesnių ligos požymių. Po mėnesio vakcinavimą kūdikiui reikia pakartoti.

Šios dvi vakcinos dozės, pasak prof. V.Usonio, modeliuoja pirmus du pačius sunkiausius kontaktus su virusu ir užtikrina, kad kūdikis sunkia infekcijos forma tikrai nebesusirgs.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“