S.Čaplinskas: dauguma vis dar numoja ranka į COVID-19, nes neturi sunkiai sirgusių artimųjų

Kasdienė medikų kova su COVID-19 infekcija / Vidmanto Balkūno (VUL Santaros klinikos) nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-11-07 20:08
COVID-19 užsikrėtimų statistika Lietuvoje ir pasaulyje blogėja, žengiame į dar vieną, nors ir švelnesnį, karantiną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, prof. dr. Saulius Čaplinskas primena, kad saugantis nuo užsikrėtimo svarbu laikytis visų priemonių kartu – teisingo apsauginių veido priemonių dėvėjimo, atstumo laikymosi, vengti susibūrimų, vėdinti patalpas ir kt. Pasak S.Čaplinsko, šių apsauginių priemonių nesilaikymui įtakos turi ir tai, kad dauguma dar neturi artimųjų, kurie sunkiai susirgo ar mirė nuo COVID-19.

Viešumoje matyti, kad dalis žmonių veido apsaugos priemones dėvi netaisyklingai, pavyzdžiui, kaukė dengia tik burną, arba matyti, kad vienkartinės veido kaukės nudėvėtos, nešiojamos jau ilgą laiką. Netinkamai dėvima kaukė ne taip efektyviai apsaugo nuo užsikrėtimo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad žmonių priešinimuisi taisyklingai dėvėti kaukes ir laikytis kitų apsaugos priemonių įtakos turi keli veiksniai.

„Žmonėms reikia nuosekliai pateikti teisingą informaciją. Jeigu informacija pateikiama neteisingai ir bijoma prisipažinti, kad taip buvo, žmonės pradeda nebetikėti, tada atsiranda didelė problema. Virusus galime palyginti su radiacija. Negalime pamatyti nei viruso, nei radiacijos. Tuomet lieka pasitikėti tais žmonėmis, kurie supranta mokslo pasiekimus ir jais remiasi. Bet vien to neužtenka, reikia atitinkamai pateikti žinutę žmogui, kad ji būtų priimta“, – sako prof. dr. S.Čaplinskas.

Geriau suvokti šią grėsmę, kol nėra asmeninės patirties – kol sunkiai nesusirgo arba nemirė kas nors iš artimų žmonių.

Be to, pasak ULAC vadovo, socialiniuose tinkluose plinta labai daug melagingos informacijos apie koronavirusą: „Apie bet kokią sveikatos ar kitą rezonansinę problemą žmonės domisi ir randa įvairių sąmokslo teorijų ir melagienų, atsirinkti labai sudėtinga. Socialinėje žiniasklaidoje bet kas gali kurti ir transliuoti bet kokias žinias. Lieka tik vidinis suvokimas atskirti, kur tiesa ir melas, ko siekia žmogus, transliuodamas vieną ar kitą žinutę.“

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai skelbė apie „pandeminį nuovargį“. Europos regione atliktos apklausos parodė, kad daug žmonių nebejaučia motyvacijos laikytis apsaugos nuo koronaviruso priemonių – socialinio atstumo, kaukių dėvėjimo ir kitų.

„Iš vienos pusės – žmonės pavargę, iš kitos pusės – jei nuolat pateikiama neigiama informacija ar gąsdinimai, žmonės pripranta ir nebereaguoja į tas bauginančias žinutes. Tai labai pavojinga, kai žmonės pradeda nebereaguoti“, – sako prof. dr. S.Čaplinskas.

Kita vertus, pasak S.Čaplinsko, mirtingumas nuo COVID-19 ligos palyginti nedidelis – apie 1 proc. nuo užsikrėtusiųjų, tad daugelis į apsaugos priemones numoja ranka, nes neturi sunkiai susirgusio ar mirusio artimojo.

„Kadangi daugelis žmonių dar kol kas negali asocijuoti COVID-19 ligos su savo artimo žmogaus veidu, galvoja, kad jiems tai negresia. Tai natūralu, žmogiška, bet geriau suvokti šią grėsmę, kol nėra asmeninės patirties – kol sunkiai nesusirgo arba nemirė kas nors iš artimų žmonių“, – sako ULAC vadovas S.Čaplinskas.

Prof. dr. Saulius Čaplinskas
Prof. dr. Saulius Čaplinskas

Apsisaugojimo priemonės veikia kartu

S.Čaplinskas sako, kad koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, taip greitai išplito per žmonių susibūrimus namuose, užsiėmimus šokių studijose ir kitur, biuruose nesilaikant atstumo, tinkamo kaukių dėvėjimo, nevėdinant patalpų. Pasak S.Čaplinsko, labai svarbu, kad visos priemonės būtų taikomos kartu.

Būnant uždarose patalpose ypač svarbu vėdinti patalpas.

Jei greitai išvėdinsime patalpą, virusas bus nuneštas į šoną arba nusės ant žemės paviršiaus ir mes jo neįkvėpsime.

„Kvėpavimo takų infekcijas sukeliantis virusas turi patekti į kvėpavimo takus. Reikia, kad patektų tokia viruso dozė, kad virusas galėtų įsitvirtinti, pradėti daugintis, tuomet atsiranda klinikiniai reiškiniai. Jeigu būsite ten, kur nėra viruso, nesusirgsite. Jei būsite didesniu atstumu arba trumpai būsite ten, kur viruso yra, mažiau viruso įkvėpsite, mažiau jo pateks į kvėpavimo takus. Galbūt nesusirgsite, jei imunitetas susitvarkys. Jeigu dėvėsite kaukę, vėlgi mažiau viruso pateks į kvėpavimo takus. Prieiname prie vėdinimo – reikia, kad greitai pasikeistų oras. Jei greitai išvėdinsime patalpą, tai virusas bus nuneštas į šoną arba nusės ant žemės paviršiaus ir mes jo neįkvėpsime“, – paaiškina ULAC vadovas.