Salmoneliozės bakterijos gali slėptis ir populiarioje baltojoje mišrainėje

Balta mišrainė / Fotolia nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-01-01 08:00
Retas lietuvis įsivaizduoja šventinį stalą be vieno populiariausio mūsų šalyje patiekalo – baltos mišrainės, kurios sudėtyje yra vištų kiaušinių. Kepta višta taip pat yra daugelio mėgstamas patiekalas. Deja, šie maisto produktai yra vienas dažniausių salmoneliozės užkrato šaltinių. Ligonių apklausa rodo, kad pagrindiniais salmoneliozės rizikos perdavimo veiksniais yra vištų kiaušiniai, broilerių mėsa ir jų produktai.

Salmoneliozė – viena dažniausių per maistą plintančių zoonozių Europoje. Kas trečią protrūkį Europoje sukelia salmonelės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis naujausia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos institucijos ataskaita.

ULAC duomenimis, iki gruodžio 1 d. Lietuvoje užregistruota 717 susirgimų salmonelioze atvejų ir tai 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šalies gyventojų sergamumas šia zoonoze per paskutinius dešimt metų sumažėjo dvigubai, nuo 61 atv. 100 tūkst. gyventojų 2009 m. iki 28 atv./100 tūkst. gyv. 2018 m.

Europos maisto saugos institucijos ataskaitoje teigiama, kad Europos Sąjungos šalyse 2018 m. buvo užregistruoti 5146 per maistą ir vandenį išplitę protrūkiai, dėl kurių sirgo 48 365 žmonės, iš jų 4588 buvo hospitalizuoti, 40 – mirė. Daugiausia salmoneliozės protrūkių buvo užregistruota Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Šie protrūkiai dažniausiai buvo susiję su kiaušinių vartojimu. Salmoneliozė buvo antra pagal dažnumą žmonių virškinimo trakto infekcija Europos Sąjungoje (91 857 atv.) po kampilobakteriozės (246 571 atv.), teigiama pranešime.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad didžiausia dalis hospitalizuotų asmenų 2018 m. buvo dėl listeriozės.  Listeriozė yra viena rimčiausių per maistą plintančių zoonozių.

ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės teigimu, mūsų šalyje salmoneliozės protrūkiai dažniausiai registruojami ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir šeimose. Šios zoonozės atvejų skaičių galima būtų sumažinti didinant vartotojų sąmoningumą, griežtinant higieną tvarkant ir ruošiant maistą.

Salmoneliozė – tai zoonozė, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Salmonelės sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo ir trunka 4–7 dienas.  Ligoniai dažnai pasveiksta be specifinio gydymo.

Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.

Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu.

Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.

Siekiant išvengti užsikrėtimo gydytoja G. Zagrebnevienė pataria: laikytis švaros tvarkant maistą, atskirti žalią maistą nuo vartojimui paruošto, pavyzdžiui, šaldytuve iš parduotuvės parneštą žalią vištą laikyti atskirai nuo kitų produktų, kiaušinių geriau net neišimti iš dėklo. Gydytoja taip pat pataria gerai termiškai apdoroti gyvūninį maistą, jį tinkamai laikyti, maistui rinktis tik šviežią maistą.

 

Pagal www.ulac.lt informaciją parengė Auksė Kontrimienė