Šalyje – keturios vėžio prevencijos programos: jomis pasinaudoja tik pusė tikslinės grupės žmonių

Onkologija, vėžys, onkologinis ligonis / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-02-03 11:27
Vėžio prevencijos programoms skiriama apie 20 mln. eurų, tačiau jomis pasinaudoja tik pusė tikslinės grupės žmonių, o pandemija dar labiau pristabdė vykdymą.

„Šalyje veikia net keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų, tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties vėžio, storosios žarnos ir priešinės liaukos.

„Neabejotinai pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma pažengusiose stadijos, kurių gydymas labiau sudėtingas ir prognozė kur kas prastesnė. Prevenciškai tikrinasi mažiau žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktorės pareigas einančios prof. Sonatos Jarmalaitės, programai startavus pasitikrinti ateidavo apie trečdalis tikslinės žmonių grupės, dabar pasiektas 50 proc. rodiklis, tačiau siekiama patikrinti 80 proc.

„Turime puikias sąlygas vėžio patikras atlikti mieste, o kaimo vietovėse, ypač pandemijos metu – didelis iššūkis. Nuvykti iki rajono centro, rasti gydytoją, transporto priemones, tai atsiliepė. Vidutinė gyvenimo trukmė tarp miesto ir kaimo skiriasi trejais metais, galime spėti, kad išgyvenamumo rodikliai besiskiriantys, tačiau regioninės statistikos onkologinio sergamumo nėra“, – sakė S. Jarmalaitė.

Anot direktorės, žmonės mano, kad prevencinės programos pandemijos metu neveikia.

„Du metus nepasidaryti krūties mamografijos daliai moterų jau didina riziką ateiti su pažengusia stadija. Prevencinės programos vyksta, gydymo įstaigos pasirengusios priimti žmones pagal amžiaus kategorijas“, – pabrėžė S. Jarmalaitė.

Anot jos, taip pat nėra tiesa, kad žmonės, nepriklausantys tam tikrai amžiaus grupei, pasitikrinti negali. Savo sveikata, pasak jos, ypač pasirūpinti turėtų tie, kurių šeimoje esama vėžio ligos atvejų.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elonos Juozaitytės teigimu, nors esama labai gerų pokyčių tiek taikant modernius gydymo metodus, inovatyvius vaistus, mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog visame pasaulyje per pandemiją sutriko vėžiu sergančių pacientų gydymas.

„Galvojama, kad pacientų mirštamumas ateityje padidės netgi 15 proc. lyginant su laikotarpiu iki pandemijos. Manau, tokia situacija ir Lietuvoje. Didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis, prognozuojama, kad jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, Europos Sąjungos šalyse iki 2035 metų dėl vėžio prarastų gyvybių gali padaugėti 24 procentais“, – sakė E. Juozaitytė.

Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, jog ketvirtadienį minint Kovos su vėžiu dieną privalu pasidžiaugti, jog pacientais rūpinasi aukšto lygio onkologai, tačiau problemų kyla pas juos patekti.

„Lietuvos pacientai esam palaiminti gerais specialistais, onkologais, specializuota priežiūra Onkologijos centruose, kurių per Lietuvą turime šešis. Kompetencijų centrai didžiuliai Vilniuje ir Kaune, tačiau mums kaip pacientams į juos sunkus pakliūti“, – sakė N. Čiakienė.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių, priešakinės liaukos vėžio, o moteris – nuo krūties, gaubtinės žarnos ir kiaušidžių vėžio.

Užsiregistruoti onkologo konsultacijai galite manodaktaras.lt platformoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.