Sąmoningumo mokytojas rekomenduoja 5 pratimus – geresnei savijautai

Laisvasis rašymas; meditacija; ramybė; atsipalaidavimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-07-09 12:44
Norint gyventi laimingai, būtina rūpintis savo savijauta ir kreipti dėmesį į visas gyvenimo sritis. Ten, kur mūsų gyvenime kažkas stringa – pritrūko mūsų dėmesio. Apie tai, kas yra tikrasis sąmoningumas, kur ir kaip galima medituoti bei ką daryti, norint kasdien gerai jaustis, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių, portalui manodaktaras.lt pasakoja sąmoningumo mokytojas Valdas Bauža.

„Šiuolaikinis gyvenimas verčia mus skubėti, o tai kelia stresą, nuovargį ir net – perdegimą. Grįžę namo negalime pamiršti darbo, sprendžiame šeimos problemas. Kyla įvairūs jausmai – nerimas, irzulys, pyktis. Dažnai pritrūksta laiko atsigręžti į save, bet tik gilindamiesi į save bei patys sau padėdami galime tapti laimingesniais. Kita vertus, dabar vasara – atsipalaidavimo ir atostogų metas. Būtent dabar ir yra palankus metas pradėti kurti naudingus įpročius“, – teigia centro „Kelionė į save“ įkūrėjas V.Bauža.

Sąmoningumo mokytojas Valdas Bauža
Sąmoningumo mokytojas Valdas Bauža

Pasak jo, kelionę į save gali pradėti nuo kelių paprastų žingsnių. Tereikia kiekvieną dieną atlikti keletą sąmoningumo pratimų ir žmogus ims jaustis gerokai geriau. Gerės ir jo santykiai su aplinkiniais, pačiais artimiausiais žmonėmis, o svarbiausia – su savimi.

Sąmoningumo pratimai

  1. Pirmiausia, pasak sąmoningumo mokytojo, kartas nuo karto dienos eigoje verta įvertinti savo savijautą, pavyzdžiui, galbūt esate susierzinęs, o galbūt jaučiate įtampą – įvardinkite šį jausmą. Tuomet jums iš karto šiek tiek palengvės.

  2. Pasigilinkite į šį jausmą, pabandykite pilnai išjausti, iš kur kyla šis pojūtis, kada jis atsirado. Dažniausiai pojūčius sukelia santykis su žmogumi. Labai gali būti, kad įvardinus jausmą ir jį išjautus, prieš akis iškils žmogus, santykis su kuriuo šį jausmą ir sukėlė. Galbūt turėjote nemalonų pokalbį su mama ar susivaidijote su viršininku?

  3. Dar labiau jausmą išgyventi ir jį „paleisti“, anot V.Baužos, padeda laisvasis rašymas: „Atsisėskite ir rašykite. Galbūt laišką žmogui, su kuriuo kilo konfliktas. Galite tiesiog rašyti, kas jums ateina į galvą. Pagal kinų mediciną, rankos energetiniais kanalais sujungtos su širdimi, tad rašydami atlaisvinate širdį, o galų gale – tiesiog išsisakote“.

  4. Pabaigus rašymą sąmoningumo mokytojas kviečia užsimerkti ir įsivaizduoti tą žmogų bei siųsti jam meilės iš visos širdies: „Jeigu jums buvo kažkas padaryta negero, pajausite, kad ne dėl piktų kėslų. Greičiausiai, tas žmogus taip elgėsi dėl to, jog pats patyrė gyvenime sunkumų, o galbūt jam buvo sunki diena ar nelengvas gyvenimo laikotarpis, todėl neverta ant jo pykti ar įsižeisti, mes galime tik atjausti“.

  5. Penktoji pratimo dalis – jūsų patyrimo grąžinimas į kūną. Sunkūs pojūčiai, pasak pašnekovo, užsifiksuoja kūne, tad verta fiksuoti ir malonias būsenas bei laisvės pojūtį. Todėl lėtai giliai įkvėpkite ir labai lėtai giliai iškvėpkite jausdami kiekvieną kūno dalį nuo pėdų iki viršugalvio. Pakartokite pratimą keletą kartų – šią dalį verta atlikti apie dešimt minučių. 

Kiekvieną dieną atliekant pratimus, galime patys sau padėti jaustis geriau bei lengviau bei mažinti ligų galimybę. 

Sąmoningumas – viso savęs pajautimas giliąja prasme

V.Baužos teigimu, sąmoningas žmogus aiškiai jaučia, suvokia, žino, ką jis mąsto, kokios mintys, jausmai ir emocijos kyla, stebi save. 

„Toks žmogus yra čia ir dabar ir tai vyksta be didelių pastangų ar įtampos. Sąmoningumas man – savęs viso pajautimas ir suvokimas kaip žmogaus, kūno, sielos, sąmonės ir energijos visumos. Sąmoningu tapti galima giliai suvokus, kodėl vienos ar kitos emocijos, jausmai, mintys kyla, ir pašalinus tas priežastis. Tai yra kiek kitoks suvokimas nei daugeliui įprastas sąmoningumo apibrėžimas“, – paaiškino sąmoningumo vedlys.

Priežastys, kodėl žmogui kyla įvairūs jausmai, emocijos ir mintys, anot jo, slypi giliausiuose mūsų kloduose: patirtyse ir programose iš praėjusių ir šio gyvenimo, tėvų, protėvių gyvenimų (traumos, nuoskaudos, netektys, prisirišimai ir kt.), kurios slypi pasąmonėje.

Meditacijai nėra būtina speciali poza

Šiais laikais nemažai kalbama apie meditaciją kaip įrankį nusiraminti ir suvaldyti stresą. Tačiau ką iš tiesų reiškia meditacija ir kaip ją tinkamai atlikti?

„Meditacija – tai tos akimirkos, kai žmogus yra šimtu procentų čia ir dabar, t.y. stebi, jaučia, kas su juo vyksta, kaip jaučiasi kūnas, kaip ir kokios kyla emocijos ir mintys. Medituoti žmogus gali kiekvieną akimirką – tiek ramiai sėdėdamas, vaikščiodamas, gulėdamas, tiek vairuodamas ar miegodamas“, – pasakojo V.Bauža.

Pasak jo, meditacijai nėra būtinos specialios pozos, kaip pavyzdžiui, lotoso ar sukryžiavus kojas. Geriausia, kai pėdos padėtos ant žemės, kad raminanti žemės energija galėtų per pėdas patekti lengviau į kūną ir nuraminti mintis, širdį ir padėtų lengviau nugrimzti į meditacinę būseną.

Yra įvairių meditacijų rūšių: judesio, sėdimos, stovimos, energetinės, čigongo (ciguno), budistinės, Ošo ir kt. Jos turi savas taisykles ir išpildymo formas.

„Pažinęs įvairių meditacijų rūšis supranti, kad griežtų taisyklių, kaip medituoti, nėra. Svarbiausia, kad meditacija leistų pasiekti meditacinę čia ir dabar būseną. 
Man labiausiai patinka meditacijos pagal intuityvųjį vedimą ir pajautimą, kai leidžiama vidiniam Aš vesti per praktiką, suvokimus, judinti rankas, kūną, dėmesį ir, be abejo, energiją“, – teigė sąmoningumo mokytojas.

Ne vienas pradedantis medituoti pajunta, kad kyla daug minčių, protas meditacijos metu dar labiau suaktyvėja. Ir norint tai įveikti, pasak V.Baužos, reikia daug pastangų ir laiko, kartais ne vienerių metų, norint nuraminti protą: „Pagal mano praktiką apjungiant įvairias meditacijų rūšis, konsteliacines praktikas, protą nuraminti galima kartais ir per pirmą meditaciją“.