Seborėjinę keratozę galima supainioti su piktybine liga: patartina konsultuotis su gydytoju

Seborėjinė keratozė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-03-31 09:03
Medikai primena, kad pastebėjus ant savo odos bet kokį darinį, geriau apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Tik gydytojas gali įvertinti, ar įvairūs dariniai pavojingi, ar reikia juos gydyti, ar ne. Toks darinys gali būti ir seborėjinė keratozė, apie ją manodaktaras.lt kalbasi su „Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė Andra Šukiene.
Gydytoja dermatologė Andra Šukienė.
Gydytoja dermatologė Andra Šukienė.

Kas yra seborėjinė keratozė? Kodėl atsiranda? Ar tai paveldima?

Seborėjinė keratozė – gerybinės eigos odos darinys, kuris dažniausiai būna įvairaus atspalvio ir intensyvumo rudos spalvos, šiurkštesnio paviršiaus. Gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus gleivines (burnos, lyt. organų) ir delnus bei padus. Atsiradimui įtakos turi genetinis polinkis (paveldima autosominiu dominantiniu būdu) bei ilgas buvimas saulėje. Seborėjinių keratozių vietose yra sutrikęs odos paviršinių ląstelių atsidalinimas ir jos kaupiasi, sudarydamos iškilios, šiurkščios plokštelės vaizdą.

Ši liga daugiau būdinga vyrams ar moterims? Ar priklauso nuo žmogaus amžiaus?

Vyrams ir moterims pasireiškia vienodai dažnai. Pastebėta, kad dažnesnės kaukaziečių rasės žmonėms. Įprastai pasireiškia įžengus į ketvirtą dešimtį, tačiau klinikiniame darbe tenka stebėti seborėjines keratozes ir ankstesniame amžiuje. Tai priklauso nuo genetinio polinkio ir ilgo buvimo saulėje ar soliariume.

Kaip ją atpažinti, ar nėra pavojaus supainioti su kitais odos dariniais, taip pat ir su piktybiniais odos navikais?

Seborėjinių keratozių labiausiai paplitusį tipą paprastąją seborėjinę keratozę atskirti be dermatoskopijos galima pagal šiurkštų, trupantį jos paviršių, neretai po pirties ar ilgesnio pabuvimo vonioje dalis jos „nusišeria“, po to vėl atauga. Tačiau naujai besiformuojančias, netipiškos išvaizdos seborėjines keratozes įvertinti gali tik gydytojas dermatovenerologas atlikdamas apžiūra dermatoskopu – specialiu aparatu, kuris išdidina darinio struktūras.

Seborėjinę keratozę galima supainioti su soliariniu šlaku, pigmentiniu ar papilomatoziniu apgamu, melanoma, paprastąja karpa, plokščialąsteline odos karcinoma. Dėl tokio plataus spektro odos darinių, kurie gali būti panašūs iš pirmo žvilgsnio į seborėjinę keratozę, gydyti jų namuose nerekomenduojame.

Seborėjinė keratozė. / Shutterstock nuotr.
Seborėjinė keratozė. / Shutterstock nuotr.

Kokia grėsmė, kad seborėjinė keratozė gali supiktybėti?

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, tikimybė seborėjinei keratozei supiktybėti yra apie 1 proc. Tačiau mokslininkai šiuo klausimu nėra vieningi – labiau palaikoma teorija, kad šalia egzistuojančios seborėjinės keratozės susidaro kitas – piktybinės eigos darinys.

Dažniausiai kartu su seborėjine keratoze stebimos bazalinių ląstelių karcinomos ar plokščialąstelinės odos karcinomos, rečiau melanoma ar keratoakantoma. Todėl pastebėjus, kad ilgą laiką buvęs odos darinys pradėjo keistis, atsirado negyjanti žaizdelė, šlapiavimas, ragintume nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu.

Yra ne viena šios ligos forma: paprastoji seborėjinė keratozė, tinklinė seborėjinė keratozė, iritacinė seborėjinė keratozė, seborėjinė keratozė su žvynine atipija, akantotinė. Ar svarbu žinoti, kuo jos skiriasi?

Seborėjinę keratozę apžiūros metu diagnozuojame pagal jos paprastai šiurkštų paviršių, nepaslankumą, tarsi prilipimą prie odos, dermatoskopinius specifinius požymius: pseudocistas, raginius kamštelius, cerebriforminį raštą, pigmentinių struktūrų nebuvimą, būdingą smulkiųjų kraujagyslių dėstymąsi paviršiuje.

Šios skirtingos seborėjinės keratozės formos išskiriamos histologiškai – pašalintą seborėjinę keratozę, jei kyla abejonių, ar tai nėra piktybinis odos darinys tik panašus į seborėjinę keratozę, ląsteliniame lygmenyje tyrinėja gyd. patologai. Išskiriama, kad dažniausia histologinė seborėjinės keratozės forma yra akantotinė.

Ar būtina šią ligą gydyti? Ar būtina seborėjines keratozes šalinti?

Seborėjinės keratozės laikomos estetine problema ir dažniausiai šalinamos, jei yra matomose, drabužiais nepridengtose kūno vietose. Tačiau pasitaiko situacijų, kai storesnės, didesnės seborėjinės keratozės sukelia nepatogumų sportuojant, pavyzdžiui, yra išsidėsčiusios ant stuburo srities ir kas kartą išsitiesus ant kilimėlio yra jaučiamos. Yra tekę šalinti seborėjinę keratozę, nes ji trukdė atlikti tam tikras jogos padėtis – buvo jaučiamas stiprus odos tempimas, judesių ribojimas. Tokiais atvejais darinio pašalinimas svarbus ir ne tik dėl estetinės pusės, svarbu ir dėl gyvenimo kokybės.

Ar negydoma seborėjinė kerotozė gali sukelti kokių komplikacijų?

Komplikacijų savo buvimu seborėjinės keratozės nesukelia. Tačiau jei yra nuolat užgaunamos, traumuojamos, dalinai nuplėšiamos, gali prisidėti antrinė bakterinė infekcija, supūliuoti.