Šeimos gydytoja: „Negaliu pagirti tų moterų, kurios sveikatą tikrinasi tik kartą per dešimt metų“

Profilaktinė moters sveikatos patikra / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-05-25 11:55
„Turbūt ne viena moteris labai gerai prisimena, kada baigiasi jos automobilio techninė apžiūra, tačiau kažkodėl brangiausio savo turto – sveikatos – pasitikrinti neskuba. Džiugina vien tai, kad šiuolaikinė jauna karta pamažu sąmoningėja,“ – portalui manodaktaras.lt teigė šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. 

Su gydytoja kalbamės apie tai, kodėl reikia tikrintis sveikatą net ir niekuo nesiskundžiant, kokie profilaktiniai tyrimai moteriai rekomenduojami paauglystėje, pasiekus brandą ar vyresniame amžiuje, bei kokius sveikatos rodiklius verta žinoti, užsiimant aktyviu sportu ar propoguojant vegetarizmą?

Per dažni profilaktiniai tyrimai naudos neduos

Pasak klinikos „Telesante“ gydytojos Natalijos Vaicekauskienės, tyrimai būna kelių pobūdžių: vieni atliekami, esant ūmiems skundams dėl sveikatos (tiriama dėl uždegimų, galimos infekcijos ir pan.); antro tipo tyrimai priklauso privalomos sveikatos patikros grupei įsidarbinant, o trečia grupė – profilaktiniai sveikatos tyrimai, kurie nėra privalomi, bet labai rekomenduotini. 

„Manau, kad nuo pat mažens reikia įskiepyti pareigą rūpintis savimi, domėtis savo kūnu ir sveikata, kad priprastume ir išsiugdytume pakankamai valios reguliariai pasitikrinti savo sveikatą, net ir gerai jaučiantis”, – patarė šeimos gydytoja.

Paprastai rekomenduojama bent kartą per metus atlikti pagrindinę savo sveikatos profilaktinę patikrą. Tačiau, kaip pastebi gydytoja, pasitaiko ir tokių pacienčių, kurios kas kelis mėnesius ateina pasitikrinti sveikatos: „Jei esi sveika ir neturi jokių lėtinių ligų, taip dažnai lankytis pas gydytojus tikrai nereikėtų, daugiau naudos sveikatai iš to tikrai nebus. Žinoma, yra įvairių žmonių, galbūt kai kurie psichologiškai jaučiasi ramesni, kai lankosi dažniau, kol įsitikina, kad tikrai viskas gerai ir jokios ligos neužklups“.

Pirmieji tyrimai – prasidėjus menstruacijoms

Paauglystės laikotarpiu, ypač esant pirmosioms menstruacijoms, patariama atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet papildomai išsitirti ir dėl feritino kiekio kraujyje.

„Feritinas yra geležį saugantis baltymas, tai lyg geležies atsargos. Labai dažnai pirmosios mėnesinės būna nereguliarios, kai kurioms merginoms itin gausios, todėl bent kartą per metus reikėtų profilaktiškai atlikti feritino tyrimą, kuris padėtų užbėgti už akių mažakraujystei ar leistų įtarti galbūt beprasidedančią anemiją. Tas pats galioja ir suaugusioms moterims”, – paaiškino N.Vaicekauskienė.

Pasitikrinti cholesterolį būtina kiekvienai

Sveikai, jokių skundų dėl sveikatos neturinčiai suaugusiai moteriai patariama bent kartą per metus atlikti taip vadinamą tyrimų bazę: bendrus kraujo ir šlapimo tyrimus bei gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. 

Anot šeimos gydytojos, nebus labai blogai, jei ir kartą per dvejus metus moterys ateis atlikti profilaktinės sveikatos patikros, tačiau ne rečiau: „Būna, kai kurios pacientės giriasi, jog jau dešimt ar net dvidešimt metų nesilankė pas jokius gydytojus. Taip elgtis tikrai nepatarčiau. Gerai, jei žmogus jaučiasi sveikas, bet nežinia, kada kokia liga gali išlįsti”.

Labai svarbus cholesterolio tyrimas, ypatingai patariama atlikti lipidogramą – tai išplėstinis tyrimas, padedantis nustatyti bendrąjį cholesterolį, didelio tankio cholesterolio (dar vadinamo „gerojo”), mažo tankio (arba „blogojo”) cholesterolio kiekį kraujyje bei trigliceridus.

Jei moteris neturi jokių rizikos veiksnių, pasak N.Vaicekauskienės, lipidogramą galima atlikti ir perkopus trisdešimtmetį: „Žinoma, pirmąjį cholesterolio tyrimą rekomenduoju atlikti jau pilnametystėje ir tuomet šeimos gydytojas nusprendžia, ar jūs esate rizikos grupėje, pvz. ar turite viršsvorio, padidėjusį kraujo spaudimą, o gal šeimoje kas nors turėjo padidėjusį cholesterolį. Kiekvienu individualiu atveju gydytojas patars, kaip dažnai reikia tirtis dėl cholesterolio”.

Sportuojate? Išsitirkite mineralų kiekį 

Jei moteris užsiima aktyviu sportu, patartina atlikti ne tik minėtus bendrus profilaktinius tyrimus, bet papildomai atlikti ir kardiogramą, pasimatuoti kraujospūdį, jei reikia – ir regos aštrumą ar akių dugno tyrimą. 

Intensyviai sportuojančioms gydytoja ragina pasitikrinti, ar netūksta pagrindinių mineralų, pavyzdžiui, magnio, kalio, natrio. Magnis ypač reikalingas per menstruacijas, brendimo laikotarpiu. Su šio mineralo trūkumu gali būti susiję migreniniai galvos skausmai, kurie dažną moterį vargina PMS ar menstruaciniu periodu. Taip pat magnis gali palengvinti menopauzės negalavimus, pavyzdžiui, nemigą, stiprų širdies plakimą, karščio bangas, nerimą ir kt. 

Jei aktyviai sportuojant, anot medikės, juntami staigūs kraujospūdžio pokyčiai (pvz. spaudimas staigiai pašoka arba staigiai nukrenta), derėtų nuodugniau išsitirti inkstus (atlikti kreatino, šlapalo tyrimus).

Gausus prakaitavimas – vitamino D stokos signalas

„Jau nekalbu apie vitamino D tyrimą, kurį kiekvienam rekomenduoju išsitirti, nes nepaisant to, šviečia saulė ar nešviečia, mūsų klimatinėje zonoje daugumai žmonių trūksta šio vitamino. Tad tyrimų pagalba vertėtų išsiaiškinti, trūksta jo jūsų organizme, o gal visgi yra perteklius“, – sakė gydytoja N.Vaicekauskienė. 

Suprasti, ar trūksta vitamino D organizme, neretai galima iš pagrindinių simptomų: juntamas didelis silpnumas, nuovargis, žmogus gali gausiai prakaituoti, net ir esant ramybės būsenoje. Nors tai gali būti ir kitų ligų simptomai, bet kokiu atveju, geriausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris paskirs reikiamus tyrimus.

Jei esate vegetarė ar veganė, arba abejojate, ar jūsų kasdienė mityba visavertė, papildomai gydytoja pataria išsitirti baltymo kiekį kraujyje, pasitikrinti vitamino B12 bei folio rūgšties rodiklius bei atlikti geležies stokos tyrimą. Vitamino B12 poreikis yra didesnis nėštumo, augimo ir vaisingo moters amžiaus metu. Kai jo trūksta, moteris gali jausti didesnį nuovargį, nervingumą, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimą ir kt. 

Folinė rūgštis (arba vitaminas B9) ypač svarbi raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui ir geležies panaudojimui organizme. Be to, ji gali padėti sumažinti gimdos kaklelio, žarnyno ir plaučių vėžio riziką. 

Reguliari patikra užkerta kelia rimtoms ligoms

Pasak gydytojos, moterys turetų nepamiršti ir apie kitus būtinus tyrimus. Vienas jų – onkocitologinis tyrimas (dar vadinamas PAP testu), kuris padeda nustatyti ikivėžinius ląstelių pakitimus bei užkirsti kelią susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), gimdos kaklelio vėžys yra ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje. 

„Noriu paraginti visas moteris nuo 25 metų dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Taip pat kiekvienai privalu profaktiškai pasitikrinti krūtis. Jau daugelį metų Lietuvoje vykdoma moterų mamografinė patikra dėl krūties vėžio. Nors ši programa skirta moterims nuo 50 metų, tačiau tai nereiškia, kad anksčiau nereikėtų tirtis. Būtina reguliari krūtų apčiuopa, savipatikra, ar jose nėra pakitimų, o jei abejojate, geriau kreiptis į specialistus“, – teigė N.Vaicekauskienė.

Kiekviena esame atsakinga už savo sveikatą, o ankstyva diagnostika, anot gydytojos, gali padėti išvengti daugelio ligų. „Nors šiandien, rodos, ir jaučiamės sveikos, tačiau geriau nueiti sveikai pasitikrinti ir tegu gydytojai nieko neaptinka, nei kreiptis jau esant simptomams, kurie gali rodyti jau pažengusią ligą“.