Demencija, Alzheimerio liga
Alzheimerio liga, demencija / Shutterstock nuotr.

Senatvėje demencija neišvengiama? 11 mitų apie demenciją

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-28 10:35
Demencija apibūdinama kaip kognityvinių funkcijų (mąstymo, atminties) ir gebėjimų praradimas, trukdantis žmogaus kasdieniam gyvenimui ir veiklai. Demencija pasireiškia kalbos ir atminties sutrikimais, nesiorientavimu laike ir vietoje, nuotaikos ir elgesio kaita, asmenybės pokyčiais, nebegalėjimu atlikti paprastų užduočių. Apie demenciją sklando daug mitų. Juos apžvelgia „Medical News Today“.
1. Demencija – neišvengiama su amžiumi

Tai netiesa. Demencija nėra įprasta senatvės dalis. Pasak Alzheimerio asociacijos, Alzheimerio liga, kuri yra dažniausia demencijos forma, paveikia 3 proc. 65-74 metų žmonių JAV.  Senstant rizika didėja – 17 proc. 75-84 metų ir 32 proc. vyresnių nei 85 metų žmonių diagnozuota demencija.

2. Demencija ir Alzheimerio liga yra tas pats

Tai – ne visai tiesa. Alzheimerio liga yra demencijos forma, kuri sudaro 60-80 proc. visų demencijos atvejų. Kitos demencijos formos – kraujagyslinė demencija, frontotemporalinė (kaktinės smegenų skilties) demencija, Luji kūnelių (angl. Lewy bodies) demencija, mišri demencija.

3. Šeimos narys serga demencija – susirgsiu ir aš

Dažnas mitas, kad demencija nulemta genetiškai. Manoma, kad jei šeimos nariui diagnozuota demencija, žmogus garantuotai susirgs demencija vėliau gyvenime. Tai netiesa.

Nors kai kurioms demencijos formos siejamos su genetiniu polinkiu, dauguma atvejų neturi stipraus genetinio ryšio. Didžiausias rizikos veiksnys yra amžius, o ne genetika. Tačiau, jei vienam iš tėvų ar senelių Alzheimerio liga diagnozuota iki 65 metų, tikimybė paveldėti šią ligą yra didesnė. Tačiau ankstyvo Alzheimerio ligos atvejai nėra dažni. Jie sudaro maždaug 5,5 proc. visų Alzheimerio atvejų.

Frontotemporalinė (kaktinės smegenų skilties) demencija, kuri yra kur kas retesnė nei Alzheimerio liga, siejama su didesniu genetiniu polinkiu. Tačiau jei vienam iš tėvų ar senelių diagnozuojama ši liga, tai nereiškia, kad vaikui ar anūkui ši liga būtinai išsivystys. Skaičiuojama, kad 10-15 proc. šios demencijos rūšies atvejų siejama su atvejais šeimoje.

4. Demencija paveikia tik senyvo amžiaus žmones

Amžius yra demencijos rizikos veiksnys, tačiau retais atvejais demencija gali paliesti jaunesnius žmones. Kai kurie mokslininkai skaičiuoja, kad ankstyvoji Alzheimerio liga pasireiškia 0,038-0,26 proc. žmonių 30-64 metų amžiaus grupėje. 55-64 metų amžiaus grupėje ankstyvoji Alzheimerio liga pasireiškia 0,4 proc. žmonių.  

5. Aliuminio keptuvių naudojimas sukelia Alzheimerį

1970-aisiais mokslininkai suleido dideles aliuminio dozes triušiams. Jiems išsivystė neurologiniai pažeidimai, panašūs į tuos, kurie susiformuoja žmonių, sergančių Alzheimeriu, smegenyse. Be to, vykdant kitus tyrimus aliuminio rasta baltymo amiloido plokštelėse, siejamose su Alzheimerio liga. Tačiau aliuminis kaupiasi ir sveikose smegenyse, tyrėjai nepatvirtino priežastinio ryšio tarp šio metalo ir Alzheimerio ligos.

Tačiau vis dar sklando mitai, kad gėrimas iš aliuminio skardinių ir kepimas aliuminio keptuvėse padidina Alzheimerio ligos riziką. Mokslininkai galiausiai išsiaiškins, koks ryšys tarp aliuminio ir Alzheimerio ligos, tačiau manoma, kad aliuminio patekimas į organizmą su maistu nedaro reikšmingos įtakos Alzheimerio rizikai.

Alzheimerio draugija paaiškina: „Aliuminis maiste ir gėrimuose yra sunkiai pasisavinamos formos. Į organizmą patenka mažiau nei 1 proc. aliuminio, esančio maiste ir gėrimuose. Didžiąją dalį aliuminio, patekusio į organizmą, išvalo inkstai.“

Tačiau pažymima, kad kai kurie tyrimai parodė galimą didelio aliuminio kiekio geriamajame vandenyje įtaką Alzheimerio ligos progresavimui tiems, kas jau serga šia liga.

6. Demencija reiškia prasmingo gyvenimo pabaigą

Daug žmonių su demencijos diagnoze gyvena aktyvų, prasmingą gyvenimą. Kai kurie žmonės baiminasi, kad išgirdę demencijos diagnozę, nebegalės pasivaikščioti vieni arba vairuoti automobilio. Tiesa, taip gali atsitikti, kai būklė progresuoja, tačiau pradinėje stadijoje jokių pokyčių nereikia imtis. Būklei blogėjant, gyvenimo pokyčiai tikėtini, tačiau tai nereiškia, kad žmogus negali gyventi prasmingo gyvenimo.

„Dauguma žmonių mano, kad demencijos diagnozė reiškia, kad žmogus iškart nebegali gyventi normalaus gyvenimo. Mitai ir neteisingas supratimas skatina stigmą ir izoliaciją, kurią jaučia daug žmonių.  Norime pabrėžti, kad gyvenimas nesibaigia, kai prasideda demencija“, – sako buvęs Alzheimerio draugijos vadovas Jeremy Hughes.

7. Atminties sutrikimai visada reiškia demenciją

Atminties sutrikimai nebūtinai reiškia demencijos pradžią. Žmogaus atmintis gali būti nenuspėjama, mes nuolat ką nors pamirštame. Tačiau jei atminties sutrikimai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.

Atminties sutrikimai gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos simptomas, tačiau taip nėra kitų demencijos formų atveju. Pavyzdžiui, ankstyvi frontotemporalinės (kaktinės smegenų skilties) demencijos simptomai gali būti nuotaikos ir asmenybės pasikeitimai, kalbos sutrikimai, obsesinis elgesys. 

8. Demencijos visada galima išvengti

Tai, deja, nėra tiesa. Nors kai kurie veiksniai gali sumažinti tam tikrų demencijos formų vystymąsi arba pavėlinti jos pradžią. „The Lancet“ komisijos ataskaitoje išskiriami 12 veiksnių, kurie didina demencijos riziką:

  • Žemesnis išsilavinimas
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Klausos sutrikimai
  • Rūkymas
  • Nutukimas
  • Depresija
  • Fizinio aktyvumo stoka
  • Diabetas
  • Mažai socialinių kontaktų
  • Alkoholio vartojimas
  • Smegenų trauma
  • Oro tarša

Kai kuriuos iš šių veiksnių sunkiau valdyti, tačiau keičiant tuos, kuriuos galima, įmanoma sumažinti demencijos riziką. „Kartu šie 12 modifikuojamų rizikos veiksnių nulemia pasaulyje apie 40 proc. demencijos atvejų, kurių teoriškai galima būtų išvengti arba atitolinti jų pradžią“, – teigia ataskaitos autoriai. Tačiau norint sumažinti demencijos riziką, gyvenimo būdą reikėtų keisti kuo anksčiau, nelaukti iki 70-ies.

9. Papildai gali užkirsti kelią demencijai

Tai netiesa. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad vitaminai ar mineralai gali sumažinti demencijos riziką. 2018 metais organizacijos „Cochrane“ atliko 28 tyrimų, kuriuose dalyvavo 83 tūkst. dalyvių, analizę. Nerasta jokių įrodymų, kad sveikų vidutinio amžiaus ar vyresnių žmonių vitaminų ar mineralų papildų vartojimas turi reikšmingos įtakos kognityviniams sutrikimams ar demencijai. Tiesa, autoriai pažymi, kad iš šios analizės galutinių išvadų daryti negalima.

10. Visi sergantieji demencija tampa agresyvūs

Sergantiesiems demencija gali būti sunku suvokti aplinkinį pasaulį. Tai kelia frustraciją ir kai kurie žmonės į šias emocijas reaguoja pykčiu. Tačiau taip nėra visiems.

Viename tyrime, kuriame dalyvavo 215 žmonių, sergančių demencija, per 2 metų tyrimo laikotarpį agresija atsirado 41 proc. tyrimo dalyvių. Tyrėjai nustatė du svarbiausius veiksnius, didinančius agresijos riziką. Tai – fizinis skausmas ir prastas santykis su prižiūrinčiu asmeniu.

11. Demencija nėra mirtina

Deja, demencija gali būti mirtina. Pagal naują tyrimą, demencija gali būti kur kas dažnesnė mirties priežastis negu paprastai manoma. Tyrimo autoriai skaičiuoja, kad 13,6 proc. mirčių 2000-2009 metais JAV gali būti siejamos su demencija – beveik tris kartus daugiau nei skelbia oficiali statistika.

Didžiojoje Britanijoje demencija jau tapo pagrindine mirties priežastimi. Tai aiškinama tuo, kad daugiau žmonių diagnozuojama, žmonių gyvenimo trukmė ilgesnė. Pasikeitimai statistikoje taip pat siejami su pokyčiais mirties liudijimuose. Pagal PSO rekomendacijas, jei miršta žmogus, sergantis demencija, medikai demenciją gali įrašyti jo mirties liudijime kaip pagrindinę priežastį. Anksčiau mirties liudijime buvo rašoma tiesioginė mirties priežastis, pavyzdžiui, trauma ar infekcija. Tačiau daugeliu atvejų traumos ar infekcinės ligos yra demencijos rezultatas – dėl sutrikusios koordinacijos, susilpnėjusios imuninės sistemos.

Parengė Monika Kairienė pagal medicalnewstoday.com