Širdies ligos negali laukti karantino pabaigos

Širdies ligos, širdis, kardiologija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-02-16 10:30
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad per karantiną ženkliai sumažėjo besikreipiančių dėl širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat mažėja insultu susirgusių pacientų skaičius. Pacientai bijo užsikrėsti ir rizikuoja nesikreipdami į medikus?

Pasak kardiologės Eglės Uždavinytės Gatelienės, pandemijos laikotarpiu pacientų, besikreipiančių dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikrai, gerokai sumažėjo.

„Matyt baimė užsikrėsti ir susirgti šių laikų maru tituluojama COVID-19 virusine liga atbaido tuos, kurių būklė nėra kritiška, tačiau įprastomis sąlygomis tokie pacientai kreipiasi į medikus, jiems atliekami planiniai tyrimai dėl įtariamos arba jau nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos“, – teigia gydytoja.

Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.
Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.

Kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė sako, kad dominuoja išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija su visomis galimomis komplikacijomis ir vis dažnėjančios įvairios aritmijos. „Pacientai, kuriems gresia arba įvyksta miokardo infarktas ar nustatoma nestabilios krūtinės anginos diagnozė, į gydymo įstaigas atvežami GMP, jei tik kreipiasi. Ribojimų čia nėra. Tokiems ūmiems kardiologiniams pacientams vietų kol kas netrūksta“, – tvirtina medikė.

Kartais simptomų gali beveik nebūti

Gydytoja pastebi, kad ne visada pacientas supranta, kada padėtis darosi grėsminga: miokardo išemija ne visada pasireiškia būdingu stipriu skausmu už krūtinkaulio, šaltu prakaitu, dideliu silpnumu, dusuliu, nestabiliu kraujospūdžiu ar ritmo sutrikimais.

„Kartais simptomų gali beveik nebūti. Arba jie bus visiškai netipingi. Tokiu atveju pacientai neretai lieka namuose, netgi eina į darbą, tęsia įprastą veiklą, skundus vertina kaip „skrandžio streikas“ arba „ galbūt stuburas“. Perdėta hospitalizacijos baimė, vengimas kreipti į medikus, kuomet atsiranda nauji, anksčiau nevarginę, palaipsniui progresuojantys simptomai gali baigtis sunkiomis miokardo infarkto komplikacijomis arba gyvybei grėsmingomis aritmijomis ar staigia mirtimi“, – įspėja gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė.

Medikei pandemijos metu teko gydyti ne vieną pacientą, kuomet miokardo infarktas laiku nebuvo atpažintas ir pacientas kreipėsi į medikus per vėlai, todėl išsivystė MI komplikacijos –  apmirė didelė dalis širdies raumens, o tai sąlygojo širdies nepakankamumą, antrinį vožtuvų nesandarumą (dėl išsiplėtusios, vangiai besitraukiančios širdies), išsivystė grėsmingi ritmo sutikimai.

„Esant širdies raumens išemijai ( t.y. širdies raumens badui dėl užsikimšusios širdies raumenį maitinančios kraujagyslės) laikas yra ypač svarbus –  jau per keletą valandų, neatvėrus užsikimšusios kraujagyslės, įvyksta negrįžtami procesai širdies raumenyje. Pasekmės lieka visam gyvenimui“, – teigia gydytoja kardiologė.

Nepamatuota baimė kreiptis į medikus gali turėti liūdnų ir ilgalaikių pasekmių

Mūsų šalyje širdies-kraujagyslių ligos dominuoja ir išsivysto gana ankstyvame amžiuje.  Gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė pastebi, kad medicininės pagalbos Lietuvoje stiprybė ir buvo tai, jog skubi kardiologinė pagalba buvo prieinama daugeliui: kvalifikuoti centrai didžiuosiuose Lietuvos mietuose, kur galima atlikti visas būtiniausias diagnostikos ir gydymo procedūras, didelis atliekamų intervencijų skaičius,  gerėjanti (nors ir nepakankamai!) statistika ikipandeminiu laikotarpiu teikė vilties, kad dauguma pacientų, susirgusių kardiologinėmis ligomis, bus išgelbėti.

„Dabar kardiologiniams ligoniams  ir širdies chirurgijos pacientams skirtas lovas aukojame COVID-19 ligos paveiktiems pacientams. Jei pirmos bangos metu turėjome kiek mažesnį lovų stygių, tai šiuo metu planiškai gydomų pacientų  nebeliko, lieka tik skubi ir skubiausia pagalba. Jokia paslaptis, kad skubos tvarka į ligoninę atvykę pacientai yra gerokai sudėtingesni, jų gydymo rezultatai prastesni. Pavyzdžiui pacientas, kuriam širdies operacija atliekama planiškai, turi (priklausomai nuo patologijos) tik 1-5 mirties rizikos procentus, tuo tarpu skubiai operuojamas širdies liga sergantis pacientas turi jau 15-30 proc. riziką mirti operacijos metu ar tuoj po jos“, –  tvirtina gydytoja kardiologė.

Net ir nuotolinė kardiologo konsultacija gali padėti susigaudyti

Medikė sako, kad nepamatuota baimė ir vengimas kreiptis į medikus, gali turėti liūdnų ir ilgalaikių pasekmių, nes sumažėjus ligoninių pajėgumams dalis pacientų, kuriems reikalinga kardiologinė pagalba, deja, gali nepatekti į gydymo įstaigas.

„Ryšys, kad ir telefoninis, su savo šeimos gydytoju ar nuotolinė kardiologo konsultacija gali padėti susigaudyti, ar reikalinga skubi profesionali pagalba stacionare, o gal situacija nėra labai rimta. Pandemijos metu neabejotinai išaugo bendras nerimo fonas tiek sveikų, tiek sergančiųjų tarpe, todėl nemažai žmonių atžymi naujai atsiradusius ir juos labai neraminančius skundus, kurie nebūtinai rodo sunkią ligą“, – pataria gydytoja kardiologė.

Pasak jos, reikia įjungi ir proto kriterijų: jaunas, niekuo anksčiau nesirgęs, sveikai gyvenantis žmogus turi tikrai nedaug galimybių susirgti sunkia širdies-kraujagyslių liga, nors galbūt ir pajunta neraminančių simptomų.

„Pacientas, kuriam jau buvo nustatyta širdies liga, yra persirgęs miokardo infarktu, patyręs širdies operaciją, serga sunkia arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, grėsmingomis aritmijomis –  tai tie pacientai, kurių pakartotinių grėsmingų susirgimų rizika didžiulė. Jiems medicininės paslaugos turėtų būti suteiktos greičiausiai. Bet neretai būtent tokie pacientai ir bijo labiausia kreiptis į gydymo įstaigas dėl naujosios SARS-COVID viruso atmainos grėsmės“, –  sako gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė.

Pas gydytoją kardiologę Eglę Uždavinytę Gatelienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.