Skruostai dega ne iš gėdos – kokia odos problema jus vargina?

Rožinė – lėtinė jautrios odos būklė, kuriai būdingas veido raudonis. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-04-19 17:00
Rožinė – lėtinė jautrios odos būklė, kuriai būdingas veido raudonis. Jį sukelia pernelyg reaktyvūs ir jautrūs odos kapiliarai – į juos suplūsta daugiau kraujo ir jie išsiplečia. Kaip gydomas šis negalavimas? Konsultavo estetinės dermatologijos klinikos „Baltic Dermatology“ gydytoja onkodermatologė Dailė Malinauskaitė.

Kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologus?

Galėčiau išskirti kelis ženklus, kurių verčiau neignoruoti žmonėms, kenčiantiems dėl raustančios odos. Kreipkitės į specialistus tuo atveju, jeigu pastebite, kad skruostai, nosis, kakta ir smakras rausta intensyviau nei įprastai, jeigu pabrinkusi ir padidėjusi nosis, ant odos ryškėja kapiliarų tinklas, o raustančią odą dar nusėja pūslelės ir spuogeliai, iš pirmo žvilgsnio primenantys aknę.

Sergantieji rožine taip pat skundžiasi diskomfortą keliančiu odos tempimu, niežuliu, dilgčiojimu, kaitimu. Ši liga dažniausiai paveikia skruostus, smakro ir kaktos odą.

Gydytoja onkodermatologė Dailė Malinauskaitė
Gydytoja onkodermatologė Dailė Malinauskaitė

Kuo skiriasi rožinė ir seborėjinis dermatitas?

Ir rožinė, ir seborėjinis dermatitas gali sukelti odos raudonį, niežėjimą ir tempimo pojūtį. Šios ligos gali pasireikšti kartu, tačiau dažniausiai pasireiškia atskirai. Pagrindiniai jų skirtumai tie, kad rožinę visuomet lydi raustanti veido oda, degimo arba dilgčiojimo pojūtis, ryškus kapiliarų tinklas, uždegiminiai bėrimai (papulės ir pustulės), nosis gali tapti rausva, paburkti, o seborėjiniam dermatitui būdingos rausvos nestipriai niežtinčios, pleiskanojančios dėmės, smulkios rausvos su balkšva viršūnėle papulės, bėrimai paprastai telkiasi aplinkui nosį, burną ir smakrą, rečiau – ant kaktos tarp antakių.

Ar užkaitus veidui jam vėsinti tinka ledo kubeliai ir šaltas vanduo?

Šaltis sutraukia kapiliarus – smulkiąsias odos kraujagysles, todėl veiksmingai slopina kaitimo pojūtį, odos raudonį ir uždegimą. Tačiau turėkite galvoje tai, kad staigūs temperatūros svyravimai gali būti rožinę skatinantis veiksnys, todėl pastebėję, kad odą vėsinant ledu ji sudirgsta, nebekartokite šios procedūros. Be to, atminkite ir tai, jog ledo kubelių nereikėtų dėti tiesiai ant odos, – prieš tai įvyniokite juos į švarų rankšluostį.

Ar fizinė veikla gali turėti įtakos rožinei?

Fizinis krūvis laikinai paskatina raudonio paryškėjimą, tačiau jis be galo naudingas tiems, kurie kenčia nuo rožinės: sportas yra veiksmingas būdas, kaip pažaboti stresą (jis – vienas rožinės paūmėjimą keliančių veiksnių). Norint raudonį sumažinti sportuojant, verta vengti fizinio krūvio itin saulėtomis, karštomis dienomis – sportui geriau rinktis vėsius vakarus. Vietoj bėgimo, greito ėjimo ar aerobikos verčiau pasivažinėkite dviračiu, atlikite pratimus naudodami svorius.

Ar rožinei turi įtakos alkoholio vartojimas?

Rizika susirgti rožine didėja su vartojamo alkoholio kiekiu, o labiausiai raudonį skatina raudonasis vynas, šampanas ir stiprieji alkoholiniai gėrimai. Tačiau viena ar kita taurė mėgstamo gėrimo per mėnesį didelės žalos nedaro.

Ar būtina naudoti specialią veido priežiūros kosmetiką?

Būtina apsilankyti pas gydytoją dermatologą – jis nustatys aiškią diagnozę ir sudarys veiksmingą gydymo planą, kartu paskirs ir dermatologinės kosmetikos priemones. Svarbu atminti tai, kad jas reikia naudoti nuolatos, – tik retkarčiais patepant veidą kremu nederėtų tikėtis ilgalaikių rezultatų.

Ar galėtų padėti lazerio procedūros, naikinančios skruostų kapiliarus? 

Lazerio procedūros yra rekomenduojamos atsižvelgus į ligos sunkumą ir eigą. Baigus medikamentinį gydymą, jeigu veido raudonis lieka ir nėra aktyvių uždegiminių bėrimo elementų, dažniausiai atliekamos lazerinės kapiliarų šalinimo procedūros. Kartais vienos procedūros nepakanka, todėl rekomenduojama jas kartoti ir atlikti bent 3–5 kartus per sezoną. Atliekamos jos rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai saulė nėra aktyvi. Tiesa, procedūros veiksmingos ne visam gyvenimui, nes praėjus kuriam laikui kapiliarai dažniausiai tampa pastebimi ir kitose vietose, todėl po 5–8 metų jas tenka kartoti.