Sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas: „Dabar pats metas judėjimo įpročių revizijai“

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-05-25 13:14
Nuo pirmadienio, po mėnesio, po metų… Tikriausiai daug kam pažįstama problema – pažado sportuoti atidėliojimas. Iki šiol trūko laiko? Per karantiną daliai žmonių laiko padaugėjo, tačiau motyvacijos pradėti judėti – ne. Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas, sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas sako, kad norint pradėti judėti, pirmas žingsnis – suvokti, kad judėjimas reiškia gerą savijautą.
Šiuolaikiniai žmonės – praradę ryšį su savo kūnu

Sporto medicinos gydytojas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas sako, kad žmogaus kūnas evoliuciškai sutvertas judėjimui. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad per parą sėdime 12-14 valandų – ilgiau nei miegame. „Yra labai geras palyginimas, kad sėdinčio žmogaus raumenynas yra aktyvus kaip kritusio arklio, kitaip tariant, jei sėdime, daug ką prarandame, evoliuciškai mes turime judėti“, – sako D.Barkauskas.

Pasak olimpiečių gydytojo, dabar žmonės yra informuoti, kad judėjimas yra sveika, tačiau yra praradę ryšį su savo kūnu, neturi jokių judėjimo pagrindų. „Jeigu išvestume juos į aikštelę ir sakytume, judėk kaip tau yra sveika, jie nežino, jie dairosi, kur tas autoritetas, kuris padėtų tai padaryti. Dėl šiuolaikinių informacinių priemonių, informacinio triukšmo ir dėl požiūrio į šiuos dalykus, mes prarandame universalų pasitikėjimą savo kūnu ir pasitikėjimą tuo, ką jis mums sako, nes mes jo nejaučiame. Judesys yra pojūtis, daugelis žmonių savo kūno apskritai nejaučia“, – sako sporto medicinos gydytojas D.Barkauskas.

Mes prarandame universalų pasitikėjimą savo kūnu ir tuo, ką jis mums sako, nes mes jo nejaučiame. Dėl to daug žmonių praleidžia įvairių lėtinių susirgimų pradžią.

Praradę ryšį su savo kūnu žmonės ne tik nežino, kaip judėti, bet ir gali nepastebėti lėtinių ligų pradžios: „Žmonės nejaučia, kada kūnas pradeda duoti signalus, kad kažkas yra ne taip, dėl to daug žmonių praleidžia įvairių lėtinių susirgimų pradžią“, – teigia D.Barkauskas.

Karantinas – suvokimo laikas

Pasak sporto medicinos gydytojo D.Barkausko, karantino laikotarpis nebuvo labai parankus metas formuoti naujus judėjimo įpročius. „Daugumą naujų įpročių reikia formuoti ryšyje su gamta, ne tarp keturių sienų, todėl šiuo atžvilgiu iš pradžių buvome apriboti“, – sako gydytojas.

Tačiau karantinas, pasak D.Barkausko, palankus metas suvokimui, ką darome ne taip, ar judame pakankamai. „Tie dalykai, kuriuos atidėjome, „pradėsiu nuo pirmadienio, po  mėnesio, po metų“, dabar kaip ant lėkštutės. Susiduriame su tais dalykais, kuriuos atidėliojome dėl kažkokių priežasčių ir turime juos spręsti“, – teigia D.Barkauskas.

Norint pradėti judėti, pirmas žingsnis – suvokti, kad judėjimas reiškia gerą savijautą.

Motyvacija – sveikata

Karantino metu nelikus pasiteisinimų dėl laiko stokos, kai kurie žmonės vis tiek nepradeda judėti. D.Barkauskas sako, kad tai – ne tinginystė. „Klausimas, ar sugebu organizuoti savo laiką, ar turiu pakankamai motyvacijos. Jei norime būti maksimaliai produktyvūs savo darbe, profesijoje, amate, kokią pirmą savybę turime turėti? Fizinę sveikatą. Jei atsikėlęs gerai jaučiuosi, esu pasirengęs dirbti. Bet jei atsikėliau ir man kažką skauda, negaliu pajudėti, nugara susukta, ar aš būsiu taikoje su aplinkiniais ir savimi? Ne, būsiu irzlus, piktas. Nuo to ir pradėkime. Pirmas žingsnis yra suvokimas, ką aš darau, kaip ir kodėl, ar darau pakankamai“, – pasakoja D.Barkauskas.

Pasak gydytojo, jei norime būti sveiki, būtina bent minimaliai judėti. Sveikatą lemia veiksnių visuma, o judesys – vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių.