„RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ – apie medicininę juoko terapijos galią

Organizacijos "RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai" meno vadovė, aktorė Justė Liaugaudė / Sauliaus Aliukonio nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-10-04 08:53
Spalio 4-ąją, tarptautinę šypsenos dieną, nestinga raginimų šypsotis. Organizacijos „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ aktoriai tą daro kiekvieną dieną, jie lanko sunkius ligonius gydymo įstaigose, slaugos namuose, mokyklose, kuriose mokosi sudėtingų sveikatos problemų turintys mokiniai. Raudonomis nosimis pasipuošę gydytojai klounai dalina ligoniams šypsenas, juoką bei teigiamas emocjas. Per 9 metus šypsenų išdalino daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Apie stebuklingas piliules – šypsenas ir medicininę juoko terapijos galią kalbame su organizacijos „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ meno vadove, aktore Juste Liaugaude.

Kada mokslininkai pastebėjo ir pradėjo gilintis, kokią naudą ligonio savijautai turi šypsena ir juoko terapija?

Klounada ligoninėse buvo pradėta naudoti dar Hipokrato (459-377 pr.Kr) laikais. Tuo metu į ligonio sveikimą buvo pradėta žiūrėti kaip į visumą, suprantant kad fizinis gijimas yra neatsiejamas nuo  žmogaus geros emocinės būklės. Tuo metu gydytojai jau tikėjo, kad humoras turi pozityvų efektą žmonių sveikatai. Šiandien vis dažniau atliekami moksliniai tyrimai apie klounų intervenciją sveikatos priežiūroje ir jau moksliškai pagrįsta, kad juokas stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino) gamybą, didina endorfinų, mažinančių skausmą, kiekį bei padeda sutrumpinti sveikimo procesą. Taip pat skatina optimizmą, lavina vaizduotę ir padeda kurti ryšius tarp žmonių.

Ar tiesa, kad linksmi žmonės gyvena ilgiau ir serga rečiau?

Be jokios abejonės. Juokas svarbus ne tik mūsų emocinei, bet ir fiziologinei sveikatai. Šiandien žinome, kad didžiausias šių laikų sveikatos priešas yra stresas. Juokas ir šypsenos padeda lengviau jį įveikti bei išvengti neigiamų sveikatos padarinių. Paprastai tariant, juk kuo laimingesnėje aplinkoje gyvename, tuo daugiau šypsomės, norime bendrauti su aplinkiniais, padėti vienas kitam, o tai leidžia mums tapti atviresniems pasauliui, mus dažniau lydi sėkmė ir atėjus negandoms, mes galime tai lengviau išgyventi. Visa tai susideda į mūsų laimingo ir visaverčio gyvenimo sudėtį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad linksmi žmonės 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl galima drąsiai teigti, kad posakis „juokas – geriausias vaistas“  yra tikrai teisingas.

Papasakokite apie gydytojus klounus? Kaip gimė šis judėjimas ir kaip jums sekasi „gydyti“ ligonius?

Organizacija „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo dar 2010 metais. Tačiau gydytojų klounų veikla toli gražu nėra tokia jauna pasaulyje. Kaip jau minėjau, klounų buvimas su sergančiaisiais menamas jau nuo Hipokrato laikų, yra įvairių istorinių šaltinių, kuriuose analizuojant ligonių emocinės sveikatos stiprinimą, vis pasirodydavo skirtingos žymių cirko ir klounados artistų pavardės. Pvz., jei kalbant ne apie tokius tolimus laikus, tai 19 a. pradžioje  žymūs prancūzų klounai – trio  broliai Fratellini (angl. Fratellini Brothers) taip pat dirbo vaikų ligoninėse Prancūzijoje. Ir tai ne vieninteliai artistai, kurie tikėjo, kad jų talentas ir naudojamas klounados žanras, gali padėti ligoniams sveikti,  išgyvenant per juoką teigiamas emocijas, patiriant lengvumą ir tyrą džiaugsmą. Profesionalių klounų pripažinimas kaip lygiaverčių sveikatos priežiūros komandos narių, prasidėjo  1986 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu „The Big Apple Circus“ meno vadovas Maiklas Christensenas (angl. Michael Christensen) Niujorke įkūrė „Big Apple Circus Clown Care“ programą, kurios tikslas buvo paruošti profesionalius cirko klounus darbui su vaikais ligoninėse, naudojant humorą ir klounų įgūdžius. Ši programa buvo labai sėkminga ir iš JAV pasklido į kitas šalis (Prancūzija, Vokietija, D. Britanija, Šveicarija, Australija, Italija, Ispanija, Brazilija, Izraelis) (Ford, Courtney-Pratt, Tesch, & Johnson, 2014).

Ligoninėse jums tenka glaudžiai bendradarbiauti su ligoninės personalu?

Turime nuostabių pavyzdžių, kaip sujungę kompetencijas sėkmingai geriname sveikimo procesą, o labiausiai džiaugiamės tuo, kad mūsų gydytojai šiandien jau neįsivaizduoja savo kasdienybės be klounų vizitų jų skyriuose. Ir šie apsilankymai, atrastos veikimo, priėjimo prie vaiko ir jų šeimos narių metodikos per juoką ir žaidimą, suteikė mums pripažinimą sveikatos gydymo įstaigose. Gydytojai mus kviečiasi pabūti su vaikais procedūrų metu, reabilitacijoje, padėti ruošiantis į operacijas ir būti po jų, padėti išbūti vaikui magnetinio rezonanso ar tomografijos metu, arba po jų. Šiuo metu intensyviai dirbame ties naujos programos realizavimu, kuria sieksime padėti vaikams ir jų šeimos nariams pasiruošti operacijoms, lydėti į jas ir susitikti jau viskam pasibaigus. Tikiu, jog tai puikus įrodymas, jog mūsų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra itin atviri ir neabejoja klounados teikiama nauda.

Ar teko sutikti žmonių, kurie nemoka ar negali šypsotis ir juoktis?

Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą temperamentą, charakterio savybes, kurios kartais mus varžo būti laisvais ir džiaugtis gyvenimu, t.y kartu juoktis ir džiaugtis, kad esame kartu. Tačiau tokių žmonių, kurie juoktis negalėtų – tiesiog nėra. Galbūt skiriasi jų humoro supratimo lygis, jo specifiškumas, ar emocijos išreiškimo lygis. Bet tokiems žmonėms reikia tik skirti daugiau laiko, atrasti jo asmeninį juoko ir šypsenos „mygtuką“ ir jie taip pat gali lengvai kvatotis ir linksmintis.

Ar tiesa, kad sendami žmonės juokiasi vis mažiau?

Sendami mes tampame vis labiau egocentriški, daugiau galvojame apie save. Ypač jeigu mes jau patiriame senatvinių ligų padarinius, prarandame socialinius įgūdžius, tampame mažiau aktyvūs visuomenės dalyviai. Žinoma, garbaus amžiaus žmones dažnai aplanko nostalgiški jausmai, tačiau jeigu tu skiri jiems dėmesį, neapleidi jų – tada jie juoktis gali labiau nei vaikai. Mes jau antrus metus lankome senjorus socialinės globos namuose ir esame patyrę ką reiškia juoktis kartu iki ašarų, dalintis gyvenimiška patirtimi, išklausyti pamokymus, šokti, dainuoti kartu bei pirmą kartą po ilgo laiko išgristi iš žmogaus žodį arba garsą, kai buvo tikima, kad jis visiškai nereaguoja į aplinką.

Kai pradėjome vykdyti šią programą su mumis nuolat į senjorų kambarius eidavo psichologai ar įstaigos darbuotojai norėdami pažiūrėti, kaip mes dirbame, kokia mūsų darbo specifika. Stebėdami mūsų darbą jie kartais net apsiverkdavo išvydę, jog senjorai turi gyvybinės galios atsimerkti, paimti patys už rankos ir netgi uždainuoti. Tai nuostabu.

Ar teko domėtis gelotologija?  Kada juokas gali pakeisti vaistus?

Gelotologija tai atskira mokslo šaka nagrinėjanti juoko naudą žmogaus sveikatai. Atliekami įvairūs moksliniai tyrimai šiandien atskleidžia vis daugiau informacijos apie teigiamą juoko naudą žmogaus sveikatai. Itin glaudžiai dirbdami su medicinos personalu mes stengiamės tai daryti kompleksiškai, padėti, palaikyti, patarti, o kartais šypsenų pagalbos reikia ir patiems medikams, jų darbe stresas yra neišvengiamas. Vis tik, visuomet pirmoje vietoje yra medicina, tik po to mes. Todėl, sutrikus sveikatai būtina kreiptis į medicinos profesionalus, bet svarbu ir nepamiršti, kad gerą sveikatos būklę palaikyti padeda ir nuoširdi šypsena!

JAV medicininė klounada yra turbūt jau nieko nebestebinantis reiškinys, o kaip jums sekasi Lietuvoje?

Džiaugiamės, kad šiandien gydytojai klounai yra svarbi sveikatos priežiūros dalis. Mūsų gydytojai iš pradžių, turbūt,  į mus žiūrėjo įtariai, klounai ligoninėse buvo didelė naujovė, tačiau jau po pirmųjų kartų jie klausė, kada mes sugrįšime. Susipažinę su mūsų darbo specifika ir metodika, jie labai greitai suprato, kad esame reikalingi ir galime padėti, tad pripažinimo sulaukėme labai greitai. Turėdami medicinos, visuomenės ir valdžios atstovų palaikymą per devynerius veiklos metus mums pavyko smarkiai išplėsti vykdomas programas ir aplankyti daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kuriems buvo reikalinga emocinė ir psichosocialinė pagalba. Šiandien mus galima sutikti ne tik šalies vaikų ligoninėse, bet ir senjorų socialinės globos namuose, specialiosiose mokyklose, sanatorijose ir kitose įstaigose.

Juokas yra vaistas, bet visgi kada juoktis nerekomenduojama?

Siekdami, kad humoras ir juokas skambėtų net ten, kur nėra gydytojų klounų, siūlome humoro paskaitas, kurių metu su medicinos įstaigų darbuotojais dalijamės mūsų naudojamomis klounados metodikomis, pasakojame jiems apie įvairius žmogaus humoro supratimo lygius, kad humoro supratimas yra itin skirtingas priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, religijos, temperamento ir situacijos. Taip pat aptariame atvejus, kurie nutinka būtent ligoninėse, mes labai akcentuojame, kada ir koks humoro stilius būna tinkamas. Visuomet rekomenduojame vengti juodojo humoro ir sarkazmo, nebent pats ligonis tai inicijuoja. Tačiau tikrai nereikia persistengti ir vystyti tai savarankiškai, o labiau palaikyti.

Organizacijos "RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai" meno vadovė, aktorė Justė Liaugaudė / Sauliaus Aliukonio nuotr.
Organizacijos "RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai" meno vadovė, aktorė Justė Liaugaudė / Sauliaus Aliukonio nuotr.