Streikuoja vestibulinis aparatas – kaip gali padėti kineziterapija?

Mankšta; legvas judėjimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-07-29 13:02
Galvos svaigimas ir sutrikusi pusiausvyra yra vieni iš dažniausių simptomų, kuriais skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Dėl prastos savijautos gali būti kaltas ir vestibulinis aparatas, mažas organas žmogaus ausyje, kuris yra labai svarbus žmogaus pusiausvyros pojūčiui. Jis padeda nustatyti žmogaus kūno ir galvos padėtį erdvėje, taip pat nustatyti, kokiu greičiu judame. Kineziterapeutė Brigita Malinauskaitė portalui manodaktaras.lt sako, kad šiam organui sutrikus, kineziterapijos pagalba galima lavinti kūną ir išvengti ar palengvinti šio sutrikimo sukeliamus simptomus.
Kineziterapeutė Brigita Malinauskaitė.
Kineziterapeutė Brigita Malinauskaitė.

Pasak medikės, vienas iš pagrindinių simptomų, ką žmogus jaučia, kai yra sutrikusi vestibulinio aparato veikla, jis pradeda jausti nesvarumo būseną, atrodo, kad sėdi vietoje, bet visas vaizdas aplink jį sukasi, atsiranda pusiausvyros sutrikimai, gali jausti ausų užgulimą, ūžimą ausyse. „Tolimesnėse fazėse, kai liga pasiekia patį piką, nestabili būsena užsitęsia, nesiliaujantis galvos svaigimas ir besisukantys vaizdai gali išprovokuoti pykinimą, žmogus gali pradėti vemti“, –  teigia B.Malinauskaitė.

Kineziterapeutės teigimu, pacientų amžius turi įtakos šio sutrikimo vystymuisi, nes senstant vestibulinio aparato ląstelės pradeda silpti, taip pat silpnėja žmogaus gebėjimai išlaikyti pusiausvyrą. „Vyresnio amžiaus žmogus, kažkur nuo 60 metų gali pradėti jausti tokius simptomus kaip sumažėjusi pusiausvyra, dažnesnis ir stipresnis galvos svaigimas. Jį pajunta netgi atsisėdę iš gulimos pozicijos. Ir tai gali įspėti ir apie vestibulinio aparato sutrikimą“, –  sako B.Malinauskaitė.

Specialistė pastebi, kad didelio skirtumo tarp moterų ir vyrų nėra. „Moterys gal šiek tiek dažniau jaučia vestibulinio aparato sutrikimus. Vaikai taip pat gali jausti šiam sutrikimui būdingus simptomus. O vidutinio amžiaus žmonėms galvos svaigimą gali išprovokuoti stresas ar didelė įtampa“, – tvirtina medikė. Pasak jos, didelę įtaką gali padaryti ir galvos traumos, ypač jeigu yra nukrentama iš didelio aukščio.

Kada ir kur reikėtų kreiptis pagalbos

Sutrikus vestibuliniam aparatui, reikėtų kreiptis į gydytojus otorinolaringologus, kurie esant būtinybei gali patarti pasikonsultuoti ir su gydytoju neurologu. Pasak B.Malinauskaitės, žmonės įprastai ieško pagalbos ūmioje ligos būsenoje, kai jaučia ūmiausius ir stipriausius simptomus, kada net prabudę naktį jaučia nesiliaujantį galvos svaigimą, pradeda vemti.

Visgi specialistė pataria susirūpinti ir anksčiau, kada žmogus dar tik pradeda jausti pusiausvyros sutrikimus, kai paprastas stipresnis judesys ar kūno padėties pakeitimas sukelia galvos svaigimą, kitus nemalonius pojūčius. Tada jau ir reikia kreiptis į medikus, kad liga neprogresuotų.

Kaip gali padėti kineziterapeutas?

Kineziterapeutė B.Malinauskaitė sako, kad esant šiam sutrikimui pacientams gali būti skiriama vestibulinė reabilitacija. „Yra tokia vestibulinį aparatą lavinanti kineziterapinė programa, skirta šio sutrikimo sukeliamų problemų palengvinimui. Noriu pabrėžti, kad kineziterapeutai negydo ligos, specialiais pratimais mes siekiame kompensuoti sutrikusias organizmo funkcijas, palengvinti ūmios fazės sukeltą diskomfortą“, – pastebi pašnekovė.

3 pratimų rūšys

Specialistės teigimu, žmogaus pusiausvyros būklę nulemia trys komponentai: rega, propriorecepcija (kūno gebėjimas jausti galūnę erdvėje) ir vestibulinis aparatas. Kai vienas iš trijų dalių sutrinka, kiti du turi kompensuoti.

Pasak B.Malinauskaitės, reabilitacijos metu yra atliekami trijų skirtingų rūšių pratimai, kurie visi labai svarbūs kūno stabilumui ir pusiausvyros išlaikymui. Pirmasis etapas – adaptacijos pratimai. „Jie yra vieni nemaloniausių pratimų, kuriuos priverčiame daryti savo pacientus. Bet jų metu patiriant nemalonius pojūčius ir yra stiprinamas vestibiuliarinis aparatas. Adaptacijos pratimų metu mes siekiame sumažinti galvos svaigimą, kuris atsiranda dėl kūno judėjimo ar regos stimuliavimo“, – pasakoja specialistė.

Kineziterapeutės teigimu, stimuliuojama žmogaus rega, kai, pavyzdžiui, itin greitai keičiasi kino filmo vaizdai ar tamsoje sublyksi važiuojančio automobilio šviesos ir vėl stoja tamsa, gali turėti įtakos žmogaus pusiausvyrai, o tuo pačiu ir vestibuliniam aparatui.  „Adaptacijos pratimų metu mes stengiamės lavinti žmogaus kūną atlikdami tuos nemalonius judesius. Pratimų metu žmogaus smegenys, gaudamos labai daug informacijos, palaipsniui pradeda atrinkti, kuri yra teisinga, o kuri ne. Taip vyksta adaptacija, išmokstama ignoruoti tuos netinkamus signalus ir pusiausvyros sutrikimus jaučiantis žmogus taip jautriai nebereaguoja į kiekvieną dirgiklį, jo pusiausvyra pagerėja“, – teigia B.Malinauskaitė.

Kitas etapas – žvilgsnio stabilizavimo pratimai. „Žvilgsnio stabilizavimo pratimų metu mes stengiamės pagerinti, stabilizuoti akių judesius, kai judiname visą kūną ar galvą. Atliekami įvairūs pratimai, kai žiūrima į vieną tašką, stengiamės judinti savo kūną, pasukti galvą į šonus. Stabilizuojame akių poziciją, kad neprarastume taško ir sumažintume galvos svaigimą“, – pasakoja kineziterapeutė B.Malinauskaitė.

Pasak specialistės, trečioji grupė pratimų yra skirta pusiausvyros stiprinimui. „Jie atliekami dažniausiai stovint, o jeigu yra ūmi ligos fazė, gali būti atliekami ir sėdint. Šie pratimai yra skirti pagerinti bendrą žmogaus savijautą, kartu prijungiant ir adaptacijos bei žvilgsnio stabilizavimo pratimus“, – sako medikė. Visi šie pratimai gerina žmogaus kūno stabilumą kasdienėje veikloje.

Kineziterapeutė B.Malinauskaitė atkreipia dėmesį, jog naujausioje medicininėje literatūroje jau užsimenama ir apie mobilumo pratimus: „Sutrikus vestibuliniam aparatui, žmogus įprastai įsitempia, bando stabilizuoti savo kūną. Mobilumo, tempimo pratimai labai pradeda išsijudinti, tuo pačiu žmogui suteikia pasitikėjimo“. Specialistė pataria savo pacientams kuo daugiau judėti, vaikščioti, o mankštinantis nepamiršti, jog visi pratimai turi būti atliekami nuosekliai, palaipsniui didinant jų sunkumą. 

Surasti kineziterapeutą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.