Ką reikia žinoti apie subalansuotą vaikų ir paauglių mitybą?

Mokinio priešpiečių dėžutė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-03-31 09:30
Reguliari ir subalansuota vaiko mityba yra labai svarbi, formuojant jo dienos režimo įpročius. Kiek dažnai per dieną turi valgyti vaikai, kokie produktai yra tinkamiausi pusryčiams, pietums ir vakarienei? Ar dažnai galima užkandžiauti? Kas tinka užkandžiams? Ar valgant galima gerti vandenį? Apie visa tai portale manodaktaras.lt kalbame su Lietuvos dietologų draugijos valdybos nare gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene.
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė

Vaikams netinka suaugusiesiems skirtas maistas

Pasak dietologės, kalbėdami apie mitybą, vaiko amžių skaičiuojame nuo vienerių metų, kada jis pradedamas pratinti valgyti bendrą visos šeimos vaiką. Visgi, reikia nepamiršti, kad, kol vaikai turi tik pieninius dantukus ir dar nėra išdygę nuolatiniai krūminiai dantys, ne visus patiekalus jie yra pajėgūs sukramtyti. „Tėvai, duodantys mažam vaikučiui į ranką gabalą duonos ar mėsos, turėtų apie tai prisiminti. Vaikui taip pat bus sunku sukramtyti ir šviežių daržovių salotas iš morkų, kalafiorų ar brokolių, kokios naudingos jos bebūtų, todėl mažiems vaikams iki tam tikro amžiaus daržoves reikėtų duoti termiškai apdorotas“, – pataria mitybos specialistė.

J.Dobrovolskienė sako, kad žmogaus žarnyno ir vidaus organų branda tęsiasi iki paauglystės ir ilgiau, iki 18 metų. „Mažo vaikučio skrandis yra stačias, todėl kūdikiai ir atpilinėja pieną. Žarnynas iki kiti virškinimo organai auga, vystosi, užbaigia formuotis gerokai vėliau. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį. Negalima vaikui duoti suaugusiesiems skirto maisto, tikintis, kad vaikui lengvai pavyks jį suvirškinti. Taip nebus. Reikia gerai pagalvoti, koks maistas yra tinkamas 5–8 metų vaikams ir netgi 14 metų paaugliams“, – tvirtina gydytoja.

Pasak jos, su amžiumi keičiasi vaiko organų padėtis, jų dydis. Kuo vyresnis, tuo labiau jis gali valgyti suaugusiesiems skirtą maistą, bet visgi „vaikas negali būti bandomuoju triušeliu“.

Kaip dažnai reikia valgyti?

Gimęs naujagimis valgo kas 3–3,5 valandos. Dietologė tvirtina, kad panašiai turi maitintis ir vyresni vaikai. Vaikams jokiu būdu negali būti taikomi šiomis dienomis labai madingi (deja, iš tiesų kenksmingi) protarpinės mitybos metodai. „Fiziologinis laikrodis, arba kitaip cirkadinis ritmas, kada žmogus pats žino, kada jam reikia valgyti, turi veikti ir pas augantį, ir pas suaugusį žmogų. Ir nuo to prasideda visa dietos terapijos nauda ir reikšmė“, – sako J.Dobrovolskienė.

Pasak medikės, mitybos režimą labai svarbu sureguliuoti dar vaikystėje. „Ne taip svarbu, koks maistas yra valgomas: karštas mokyklos valgykloje ar šalti užkandžiai iš priešpiečių dėžutės. Net ir paaugliai turi pavalgyti ne rečiau kaip kas 3,5–4 valandas. Ir šiuos valgymo įpročius būtina suformuoti nuo pat vaikystės“, – tvirtina gydytoja.

Medikė įsitikinusi, kad daugelis ligų prasideda nuo netvarkingo valgymo režimo. Jeigu vaikas pareina iš ugdymo įstaigos peralkęs, jis būna piktas, nervingas, ištuština visą šaldytuvą, persivalgo, taip ir prasideda kelias į nutukimą. „Kalbant apie cirkadinį ritmą, reikia paminėti, kad žmogus yra tokia būtybė, kuri gyvena ir valgo dieną, o miega naktį. Gyvename saulės ritmu, todėl valgyti naktimis irgi nederėtų. Dienos metu trys pagrindiniai valgymai: pusryčiai, pietūs, vakarienė, o tarp jų – dar ir 2 nedideli užkandžiai“, – sako J.Dobrovolskienė.

Pusryčiai

Ruošiant vaikams maistą, specialistė rekomenduoja vadovautis sveikos mitybos piramide, ji nesiskiria suaugusiesiems ir vaikams. „Pusryčių patiekaluose turėtų būti angliavandenių, nes tai yra pagrindinė energetinė medžiaga. Patogiausia ir greičiausia virti košes, gali būti duona, trapučiai, javainiai be priedų, netgi ir greitos košės retsykiais gali būti ant pusryčių stalo“, – tvirtina gydytoja.

Dietologė įspėja, kad vien tik košės pusryčiams vaikams gali greitai atsibosti, todėl reikėtų joms paieškoti alternatyvų. „Sumuštinis, kurį padarome iš duonos (70–100 g svorio riekės) ir mėsos, jau yra pakankamą angliavandenių kiekį turintis maistas, kuris puikiai tinka pusryčiams. Duona yra krakmolo, skaidulų, vitaminų turintis produktas. Pusryčiams taip pat puikiai tinka kiaušiniai, varškė. O prie sumuštinio rekomenduotume suvalgyti daržovių ar pasigaminto avokado padažo“, – pataria gydytoja dietologė. Jos teigimu, pusryčių pagrindas visgi turi būti angliavandeniai, tiksliau krakmolas. Svarbu, kad būtų kuo mažiau smulkintų, šlifuotų, maltų grūdų.

Pietūs ir vakarienė

Kalbant apie pietus, medikė dažnai sulaukia klausimo, ar būtina valgyti sriubą. „Mes iš mamų, močiučių esame paveldėję tradiciją valgyti sriubą, nes anksčiau tai buvo pagrindinis dienos patiekalas. Gabalas lašinių, karštas viralas, daržovių, kruopų – ir žmogus sotus. Mūsų laikais suaugusiesiems sriuba yra nebūtina, jos gali ir nebūti vyresnių žmonių pietų meniu. Bet mažiems vaikams (4–5 metų amžiaus) sriubos galima duoti, nes neretai tai būna bene vienintelis būdas sumaitinti jiems daržovių. „Maži vaikai dažnai nenori valgyti daržovių. O jeigu įpras daržoves valgyti vaikystėje, tikėtina, kad valgys jas ir paauglystėje“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.    

Specialistė nepataria valgyti sriubos todėl, kad žmogus nepersivalgytų, t. y. kad ji neužpildytų skrandžio ir būtų suvalgytas pagrindinis pietų patiekalas. Pagrindinį patiekalą turėtų sudaryti: pusė viso maisto porcijos lėkštėje – daržovių, ketvirtadalis – garnyras (bulvės arba kruopos), likęs ketvirtadalis – baltyminis maistas (žuvis, mėsa, gali būti kiaušiniai).

Ruošiant vakarienę svarbu žinoti, kad reikėtų valgyti augalinės kilmės baltyminį maistą. Gydytoja dietologė rekomenduoja prisiminti visas ankštines kultūras. Jų galima dėti į įvairius troškinius. Vakarienei tinka baltymų ir angliavandenių derinys.

Užkandžiai ir gėrimai

Tarp pusryčių, pietų ir vakarienės vaiko mitybos režime turi būti suplanuoti ir du užkandžiai.  Pasak gydytojos, tam puikiai tinka jogurtas be priedų, trapučiai, sauja riešutų. „Jeigu vaikui ar paaugliui gresia nutukimas, turi antsvorio, reikėtų prisiminti, kad jis vakare, po 17 val., nebeturėtų užkandžiauti vaisiais, nes vaisiai yra greitai įsisavinami angliavandeniai ir fruktozė“, – sako gydytoja J.Dobrovolskienė.

Ar galima gerti valgant? Pasak medikės, vandenį, skysčius vaikas gali gerti bet kurio valgymo metu. Taip pat ir prieš valgį, ir po valgio. „Skysčiai gali būti vanduo, nesaldintos arbatos, dar gali būti nesaldinti džiovintų vaisių nuovirai. O natūralias sultis reikėtų atskiesti net keletą kartų, kad skonis ir kvapas tik šiek tiek jaustųsi, o jose dominuotų vanduo. Gerti bus skaniau, bet organizmas negaus nereikalingos fruktozės“, – pataria gydytoja dietologė J.Dobrovolskienė.

Medikė įsitikinusi, kad suformavus vaikams reguliarius subalansuotos mitybos įpročius, jiems bus daug lengviau įpratinti laikytis ir kitų dienos režimo punktų.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“