Sulaukėte menopauzės: ar vis dar reikia profilaktiškai lankytis pas ginekologą?

Menopauzė vargina karščio bangomis. / „Shuterstock“ nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-08-11 12:53
Klimaksas ir menopauzė. Koks skirtumas tarp šių terminų? Kas vyksta moters organizme ir ar būtina toliau lankytis pas ginekologą? Pasak akušerės ginekologės Mildos Dubininienės, tai yra sinonimai, apibūdinantys moters gyvenimo laikotarpį, kai įvyksta lytinio brandumo pabaiga. Menopauzė ar kitaip klimaksas – visiška menstruacijų pabaiga, kuomet kiaušidžių funkcija išsenka.
Gydytoja ginekologė Milda Dubininienė
Gydytoja ginekologė Milda Dubininienė

Kokiame amžiuje prasideda menopauzė ir kas tai nulemia?

Dažniausiai menopauzė moteriai prasideda sulaukus 45-55 metų. Tai natūralus procesas, kai mažėja lytinių hormonų kiekis ir sutrinka kiaušidžių funkcija. Klimaksas iš graikų kalbos reiškia „laiptai“ – tai kiaušidžių funkcijos blogėjimas palaipsniui. Tačiau gali būti ankstyvoji menopauzė – kuri prasideda iki 40 metų amžiaus ir vėlyvoji – virš 55 metų amžiaus. Dažniausios ankstyvosios menopauzės priežastys yra kiaušidžių pašalinimas operacijos metu ar onkologinės ligos gydymas spinduline terapija, chemoterapija, Dauno sindromo atvejais, esant Adisono ligai, bet dažniausiai priežastys lieka neaiškios.

Kokie būdingiausi simptomai?

Menopauzei būdinga daug simptomų. Skirstomi į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius.

Ankstyvieji: karščio pylimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, miego sutrikimai, dirglumas, nuovargis, lytinio potraukio sumažėjimas.

Tarpiniai: makšties sausmė, skausmingi lytiniai santykiai, dažnas ir staigus noras šlapintis, odos sausmė, sausi ir retėjantys plaukai, sąnarių, kaulų, raumenų skausmai.

Vėlyvieji: osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, Alzheimerio liga.

Moterys guodžiasi karščio bangomis, nuotaikų svyravimais? Ar visoms jie būna, kaip galima būtų jų išvengti?

Dažniausiai būna visoms moterims, tik vienoms gali būti labai ryškūs, kitoms vos juntami. Menopauzės simptomus mažina tinkama mityba ir aktyvi fizinė veikla, maisto papildai ir, aišku, medikamentinis gydymas.

Hormoninė terapija ir žoliniai preparatai: ką rinktis?

Jei moteris jaučia lengvus simptomus, gydytojas dažniausiai pradeda nuo maisto papildų, tačiau jei moteris turi ryškius nusiskundimus ar labai suprastėjusią gyvenimo kokybę, geriau rinktis hormoninę terapiją. Tačiau kiekvienas gydytojas įsiklauso į pačios moters lūkesčius ir poreikius.

Ar verta keisti mitybos įpročius, gal sveikesnė mityba gali sušvelninti menopauzės keliamus nemalonius pojūčius?

Kaip jau minėjau, visada reikia keisti mitybos įpročius į sveikesnius, nepamiršti aktyvios fizinės veiklos.

Vaisingas moters laikotarpis baigėsi, kiek dažnai reikia lankytis pas ginekologą?

Dažna pacientė galvoja, kad menopauzės laikotarpiu pas gydytoją ginekologą lankytis nereikia, tačiau kiekvienai moteriai rekomenduojama lankytis 1 kartą metuose.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją ginekologę Mildą Dubininienę galima čia.