Ginekologo konsultacija / Shutterstock nuotr.

Susirgimai gimdos kaklelio vėžiu valdomi skiepais

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-05-31 14:35
Europoje kasmet registruojama apie 33 tūkst. naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, o kas antra moteris nuo jo miršta. Lietuvoje kasmet apie 450 moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, iš kurių pusė nuo jo miršta. Pastaraisiais metais didėjančios skiepijimų apimtys nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos taip pat reikšmingai prisideda prie moterų sveikatos stiprinimo.
Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Vakcina gali užkirsti kelią daugeliui susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, jei ji įskiepijama anksčiau nei mergaitė ar moteris susiduria su virusu – t.y. iki lytinių santykių pradžios. Atsižvelgiant į tai, visose Europos Sąjungos šalyse vykdomi 9–14 m. mergaičių skiepijimai nuo ŽPV infekcijos, kurie yra kompensuojami valstybės.

Pasak gydytojos ginekologės Auros Bartaškienės, virusas dažniausiai plinta lytiniu keliu, tačiau gali plisti ir buitiniu, kadangi pakanka oda-oda kontakto. „Galima užsikrėsti net ir be penetracinių santykių, pavyzdžiui petingo metu, prezervatyvai irgi visiškai neapsaugo nuo šio viruso“, – sako gydytoja A.Bartaškienė.

„ŽPV infekcija plinta visų rūšių lytinių santykių metu. Užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70–80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių su ŽPV infekcija susiduria per pirmus metus po pirmųjų lytinių santykių“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja Irma Čaplinskienė.

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių su ŽPV infekcija susiduria per pirmus metus po pirmųjų lytinių santykių.

Skiepijimo nuo ŽPV infekcijos kursą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Lietuvoje nuo 2016 m. nuo ŽPV infekcijos PSDF lėšomis pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. 

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės, šiuo metu Lietuvoje pagal LR profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos skiepijama „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie yra onkogeniniai, t.y. dažniausiai gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 16 ir 18 ŽPV tipai sukelia iki 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Skiepijant ŽPV vakcinomis, devynios iš dešimties moterų apsaugomos nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atsiradimo bei daugiau kaip septynios iš dešimties (75 proc.) moterų išvengia gimdos kaklelio vėžio.

„Labai tikiuosi, kad daugelis jau žino apie galimybę pasiskiepyti. Stengiuosi papasakoti pacientėms apie skiepus, ypač toms, kurios jau turi pakitimų gimdos kaklelyje“, – sako gydytoja ginekologė A.Bartaškienė.  Pasak jos, norėdama pasiskiepyti, mergina ar moteris turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patvirtina, kad tą dieną skiepyti leidžiama.

Norėdama pasiskiepyti, mergina ar moteris turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patvirtina, kad tą dieną skiepyti leidžiama.

Pasak gydytojos, ŽPV virusas yra 30 kartų labiau paplitęs nei ŽIV, todėl gimdos kaklelio onkologiniai susirgimai irgi yra dažni – 2009 metais buvo 5-oje vietoje, po krūties, odos, gimdos kūno ir kiaušidžių  vėžių. 2018 metais pakilo į 4-ąją vietą. Be to, vis dar išlieka dažniausiu vėžiu, nuo kurio miršta moterys. „Pati esu kelioms merginoms (jaunoms pacientėms) įtarusi ir, deja, patvirtinusi gimdos kaklelio vėžio diagnozę – laimei – nulinės stadijos – Ca in situ. Tai reiškia, kad piktybinis procesas dar neprasiskverbė už epitelinės ląstelės ribų, piktybiniai pakitimai yra tik pačioje ląstelėje (lot. ca in situ – vėžys vietoje)“, – pasakoja ginekologė A.Bartaškienė.

Gydytoja primena, kad be skiepų yra dar ir kitų profilaktinių priemonių. „Yra pasyvioji apsauga – valstybės apmokama gimdos kaklelio programa – kas 3 metus atliekami citologiniai tyrimai 25-60 metų moterims“, – sako A.Bartaškienė. Pasak jos, vyresnės merginos ir moterys taip pat gali rinktis skiepus, tik tą teks padaryti savo lėšomis.

Savo jaunoms pacientėms gydytoja taip pat pataria neskubėti pradėti lytinio gyvenimo, vengti atsitiktinių lytinių santykių, turėti mažiau lytinių partnerių, rečiau juos kaitalioti – visa tai sumažina ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų riziką.