Svarbiau už šabą: Izraelyje gyvenantis lietuvis – apie intensyvią vakcinaciją nuo COVID-19

Izraelio vakcinacijos programa, COVID-19 vakcina / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-02-05 13:13
Buvęs kariškis, dabar – verslininkas, konsultuojantis įmones ir valstybių institucijas informacinio saugumo ir duomenų analizės klausimais, Vytenis Benetis su šeima Izraelyje gyvena jau metus. Į Jeruzalę juos atvedė V.Benečio žmonos Linos darbas. Pasak V.Benečio, vos spėjus apšilti kojas naujoje šalyje porą mėnesių, prasidėjo COVID-19 pandemija, taigi Benečių šeima nuo pat pradžių matė, kaip Izraelis kovoja su koronaviruso plitimu.

Izraelis pirmauja pasaulyje pagal skiepijimo nuo COVID-19 apimtis. Vytenis Benetis portalui manodaktaras.lt papasakojo apie Izraelio vakcinacijos programą. 

Šiuo metu Izraelyje, kuriame gyvena beveik 9 mln. gyventojų, beveik 2 mln. žmonių jau paskiepyti dviejomis „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos dozėmis, beveik 3,5 mln. – viena šios vakcinos doze.

Izraelio masinio skiepijimo programa prasidėjo gruodžio 19 dieną ir iškart įgavo pagreitį, iš pradžių buvo skiepijami medicinos darbuotojai, senyvo amžiaus gyventojai, rizikos grupėje esantys žmonės. Palaipsniui mažinant amžiaus slenkstį, šiuo metu kviečiami skiepytis gyventojai nuo 16 metų.

Izraelyje gyvenantis lietuvis Vytenis Benetis pasakoja, kad Jeruzalėje skiepijimas vyksta didelėje arenoje, kuri dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Be to, į darbo pabaigą galima tiesiog ateiti, atsistoti į gyvą eilę ir pasiskiepyti tą dieną nesunaudotomis vakcinomis.

Pasak V.Benečio, kad vakcinacija nuo COVID-19 yra Izraelio prioritetas, galima spręsti iš to, kad vakcinavimas intensyviai vyksta net ir šabo metu. „Žydų kultūroje šabas – laikotarpis nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio – labai svarbus periodas, nors religinis, bet gana plačiai prisilaikomas. Pavyzdžiui, nemaža dalis visuomenės galvoja, kad transporto priemonę naudoti šabo metu netinkama, nes pažeidžiama viena šabo taisyklių – nedegti ugnies. Susirgimų kreivės per šabą ženkliai sumažėdavo – tris keturis kartus. Dėl to, kad šabo metu netestuodavo. Bet vakcinavimas yra svarbiau. Vakcinuojama taip pat intensyviai kaip ir kitomis dienomis. Tai nėra įprasta praktika“, – pasakoja V.Benetis.

Vytenis Benetis su šeima Izraelyje. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytenis Benetis su šeima Izraelyje. Asmeninio archyvo nuotr.

Izraelis – intensyviausiai nuo COVID-19 skiepijanti šalis pasaulyje. Tad pasaulis stebi šio eksperimento rezultatus – ar masinė vakcinacija tikrai pasiteisina, ar pavyks suvaldyti COVID-19 plitimą skiepais? Kol kas matoma, kad žmonių virš 60 metų amžiaus grupėje infekcijos ir COVID-19 ligos atvejų sumažėjo.

Tiesa, vakcinacijos programa vykdoma Izraeliui esant griežtame karantine. „Įdomu, kad pradėjus vakcinaciją, pradėjo ir daug daugiau testuoti. Nors procentinė teigiamų atvejų išraiška vos mažėjanti, bet bendras kiekis ženkliai išaugęs, nes žmonių testavo žymiai daugiau negu ankstesnio piko metu. Dėl to įvedė karantiną“, – pasakoja Izraelyje gyvenantis lietuvis V.Benetis.

Šiuo metu Izraelio gyventojams draudžiama išvykti iš savo savivaldybių, uždarose patalpose būriuotis daugiau nei po penkis asmenis, atvirose vietose – daugiau nei po 10. Be to, Izraelio piliečiai negali be rimtos priežasties nuo savo namų nutolti daugiau nei kilometrą.

Uždrausti tarptautiniai skrydžiai – atmainoms suvaldyti

Griežti apribojimai įvesti ir siekiant suvaldytų naujų koronaviruso atmainų, kurios pirmiausiai buvo nustatytos Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje, plitimą. Nors vakcinos turėtų veikti ir prieš šias atmainas, naujos atmainos labiau užkrečiamos, o tai reiškia daugiau užsikrėtimų atvejų, daugiau ligoninėse gydomų ligonių ir galimai ilgesnį karantiną. Dėl naujų koronaviruso atmainų uždrausti tarptautiniai skrydžiai.

„Vyriausybė nusprendė visiškai uždaryti Izraelį tiek nuo atvykstančių, tiek išvykstančių skrydžių, nekalbant jau apie žemės kelią. Izraelis nueina į tokią izoliaciją tol, kol tikslas – vakcinuoti 5 milijonus žmonių – kovo mėnesį jau turėtų būti pasiektas. Bet, aišku, yra daug neapibrėžtumo. Vakcina galbūt nelabai apsaugos nuo mutacijų. Čia galbūt kontroliuojama situacija, o ne absoliutus sprendimas. Šviesa tunelio gale matosi, bet kokio ilgio tas tunelis, niekas nežino“, – pasakoja Izraelyje gyvenantis V.Benetis.

Kaip Izraeliui pavyko užsitikrinti vakcinų tiekimą?

Pasak Izraelyje gyvenančio V.Benečio, jau COVID-19 pandemijos pradžioje Izraelis pradėjo rūpintis būsimomis vakcinomis, stengėsi užtikrinti santykius su visomis vakcinas gaminančiomis įmonėmis.

Izraelis sugebėjo iš anksto užsitikrinti „Pfizer“ vakcinų tiekimą mainais į užsikrėtusių ir hospitalizuotų pacientų, sunkių COVID-19 ir mirties atvejų statistiką. Taip pat Izraelis įsipareigojo „Pfizer“ kompanijai teikti informaciją apie vakcinacijos programą, farmacijos įmonė gauna duomenis apie paskiepytųjų amžiaus grupę, lytį.

Be to, pasak V.Benečio, Izraelis už šio gamintojo vakcinas mokėjo kelis kartus daugiau negu Europos šalys. „Jie mato, kad už vakcinas galima mokėti ir 5 kartus daugiau, su sąlyga, kad gauni jas anksčiau. Nes vakcinos kaina sudaro vienos-dviejų savaičių karantino kainą. Ekonominiu požiūriu juokinga kaina, kurią moki už rizikos suvaldymą“, – sako V.Benetis.