Svarbiausias patarimas pradėjus skęsti – nepanikuoti

Palanga, paplūdimys / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-07-06 10:30
Karšta vasara į pajūrį sutraukė tūkstančius poilsiautojų, neišvengiama ir skendimų. Palangos gelbėtojų tarnybos vadas Jonas Pirožnikas portalui manodaktaras.lt sako, kad jūroje dažniausiai skęstama, kai patenkama į duobę ar pagavus srovei. Pasak gelbėtojo, pajutus, kad skęstate, svarbiausia nepanikuoti.

Pasak Palangos gelbėtojų tarnybos vado J.Pirožniko, dažniausi skendimus lemiantys pavojai Baltijos jūroje – duobės ir srovės.

„Žmogus eidamas pakliūna į duobę, gauna gurkšnį vandens, prasideda panika. Išpūskite vandenį, sustabdykite kvėpavimą, pranerkite arba praeikite tą duobę. Ji yra nedidelė – maždaug 3x4 metrų. Praeisite, pranersite tą duobę, toliau duobės nebus“, – sako gelbėtojas.

Kitas pavojus maudantis jūroje – povandeninės srovės. Jei pagauna srovė, J.Pirožnikas pataria nebandyti kovoti su ja: „Niekada nesipriešinkite srovei, plaukite palei srovę, ji pasibaigs už 5-10 metrų ir laisvai išplauksite į krantą.“

Palangos gelbėtojų tarnybos vadas J.Pirožnikas pasakoja, kad net ir šokinėjimas per bangas esant geltonai vėliavai (maudytis pavojinga), gali baigtis skendimu: „Žmonės šokinėja per bangas, srovė po kurio laiko nuneša žmogų į vieną ar į kitą pusę. Į krantą jis grįš jau kitoje vietoje, o ten gali būti duobės, prasideda skendimas. Nepanikuokite, sustabdykite kvėpavimą, bandykite pranerti, praeiti tą duobę, kuri nėra didelė.“

Svarbiausia – nepanikuoti

Palangos gelbėtojų tarnybos vadas J.Pirožnikas portalui manodaktaras.lt sako, kad svarbiausia, pradėjus skęsti, pasistengti nusiraminti ir nepanikuoti, taip padidinsite savo šansus nenuskęsti: „Panika yra didžiausias skendimo „pagalbininkas“, panikuojantis žmogus greičiau nuskęsta, išeikvoja energiją. Jeigu žmogus nusiramina, stengiasi išsilaikyti ant vandens, atkreipia dėmesį į save, gelbėtojas sureaguos. Atkreipti dėmesį į save galima rėkiant, plojant viena ranka per vandenį.“

Laukiniuose paplūdimiuose, kur nėra gelbėtojų, J.Pirožnikas pataria nesimaudyti. Saugiau tuose paplūdimiuose, kur dirba gelbėtojai. Palangoje jiems jau trečią sezoną padeda dronai.

„Jei matome, kad žmogus išplaukė už saugios teritorijos, ir jeigu nėra vėjo, siunčiame droną, jis su garsiakalbiu perspėja žmogų grįžti. Jei žmogus nereaguoja į perspėjimus, siunčiame vandens patrulį, jis priplaukia su vandens motociklu ir paprašo grįžti į krantą“, – pasakoja Palangos gelbėtojų tarnybos vadas J.Pirožnikas.

Kaip elgtis patekus į srovę jūroje / civsauga.lt nuotr.
Kaip elgtis patekus į srovę jūroje / civsauga.lt nuotr.
Jūroje netikėtai įsmukęs į duobę, žmogus panyra, gauna gurkšnį vandens ir ima blaškytis, intensyviai kvėpuoti. Reikėtų pasistengti nepanikuoti, o sulaikyti kvėpavimą ir atsispirti iš duobės kojomis.

Ką daryti patekus į srovę?

  • Nekovok su srove
  • Plauk į šoną nuo srovės, o ištrūkęs iš srovės – į krantą
  • Jei negali ištrūkti, leisk srovei tave nešti
  • Šaukis pagalbos ir mojuok ranka

Jeigu jus pagavo povandeninė jūros srovė – išlikite ramus. Nekovokite su srove. Lėtai plaukite išilgai kranto linijos arba atsipalaiduokite ir leiskite srovei nešti jus už bangų mūšos, kol srovė nusilps, o tuomet plaukite išilgai kranto linijos, kol bangos jus pradės nešti į krantą.  Povandeninės sovės – tai ne grįžtamosios bangos. Jos netraukia po vandeniu. Kiek galite, plaukite stačiomis ar plūduriuokite vandens paviršiuje, kol galėsite išplaukti iš srovės ir pasukti link kranto.

Plaukdami į krantą, neskubėkite, tausokite jėgas, leiskite bangoms jus nešti į saugų krantą. Neeikvokite jėgų kovojant su bangomis – artėjant kiekvienai bangai, stenkitės energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėte bangos ketera kaip galima toliau. Kai tik banga praeina, reikia atsipalaiduoti ir laukti kitos bangos.

civsauga.lt informacija