Tamsusis metų laikas ir blogėjanti COVID-19 situacija – daug žmonių patiria įtampą

Nerimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-10-27 21:52
Ilgėjantys vakarai, prastėjanti COVID-19 statistika, nauji ribojimai daugeliui žmonių tampa įtampa sprogstančiu deriniu. Psichologė Lina Straukė sako, kad vasarą ištverti nerimą dėl pandemijos buvo lengviau, o dabar ta užgniaužta įtampa prasiveržia – daugiau žmonių kreipiasi dėl prislėgtos nuotaikos, panikos atakų, kitų sutrikimų.

Psichologė Lina Straukė sako, kad šį rudenį jaučiamas besikreipiančių klientų pagausėjimas: „Kai supranta, kad dar pusmetį nebus to malonumo pabūti saulėje, žmonės jau kreipiasi į specialistus ir bando tvarkytis su savo emocinėmis būsenomis. Labai skiriasi krūvis pavasarį ir rudenį. Pirmoji viruso banga taip pat sukėlė daug nerimo ir streso, tačiau klientų nerimas daugiausia buvo susijęs su sveikata, kas būtų užsikrėtus, kaip apsaugoti save ir aplinkinius. Dabar papildomai ateina ir tie klientai, kurie kreipiasi dėl vyraujančios liūdnos nuotaikos, nerimo, depresijos, panikos atakų.“

Pasak psichologės, kai kuriems žmonėms tamsiuoju metų laikotarpiu prasiveržia susikaupusi ir neišlieta įtampa.

„Gali būti, kad kai kurie žmonės tą įtampą buvo užspaudę, ir vasara – tas geras metas – padėjo tvarkytis. O ruduo nebepadeda. Kai kurie besikreipiantys sako, kad ruošėsi ateiti nuo pavasario, visąlaik juto įtampą. Žmonės jau buvo pripratę prie to, kad virusas yra, bet blogėjanti užsikrėtimų COVID-19 statistika vėl duoda antrą smūgį“, – sako L.Straukė.

Psichologė Lina Straukė. Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Lina Straukė. Asmeninio archyvo nuotr.

COVID-19 palietė visas gyvenimo sritis

Pasak psichologės L.Straukės, nors virusas susijęs su sveikata, pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis. „Kita paveikta sritis yra darbas. Kai kuriems žmonėms darbas iš namų buvo kažkas naujo ir labai patiko, nes atsirado daugiau laiko. Tačiau dabar netgi tie, kurie džiaugėsi, vis dėlto sako, kad gyvas bendravimas tikrai daug duoda emociškai. Užsidaryti rudenį namuose yra pakankamai sunku, nes žmonės yra socialūs“, – sako psichologė.

Nerimą didina ir nesaugumo jausmas dėl darbo vietos. „Pandemija atsiliepia verslui, žmonės gali nesaugiai jaustis dėl darbo vietos, kai kurie galbūt yra ją praradę arba kas nors iš artimųjų neteko darbo. Tas nesaugumo jausmas yra lėtinis, po truputį įnešantis nerimo ir vis didinantis savo neigiamą krūvį“, – teigia psichologė.

COVID-19 pandemija taip pat paveikė laisvalaikį. „Žmonės atsisako sporto klubų abonementų, vengia kavinių, didelių susibūrimų, nors tai buvo jų laisvalaikio forma, pomėgių erdvės, į kurias eiti šiandien jau nebelabai drąsu ir neatsakinga. Sporto atsisakymas yra ypač neigiamas, nes sportuojant gerėja nuotaika dėl išsiskiriančių serotonino ir dopamino hormonų. Jei žmogus, bijodamas užsikrėsti, atsisako sporto veiklos, labai tikėtina, kad motyvacija veikti, bendra savijauta ir nuotaika subjursta“, – sako L.Straukė.

Kaip sau padėti

Psichologė L.Straukė sako, kad su nerimu reikia tvarkytis, nes nesirūpinant savimi jis kaupiasi: „Nerimas, įtampa neatsiranda per vieną dieną, taip ir pokyčius reikės daryti nuosekliai. Labai svarbu įsisąmoninti, kad maži žingsneliai veda prie didelių pokyčių.“

Psichologės L.Straukės patarimai, kaip išlaikyti gerą psichikos sveikatos būklę tamsiuoju metų laiku siaučiant COVID-19 pandemijai:

  • Kasdien rasti sau 15 minučių mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) meditacijoms. Nežinantiems nuo ko pradėti, verta internete susirasti ir pasiklausyti įrašų.

  • Skirti kelias minutes per dieną atlikti kvėpavimo pratimams. Galima tiesiog giliai įkvėpti ir labai ramiai iš lėto iškvėpti. Reikėtų tai pakartoti bent penkis kartus, su kiekvienu iškvėpimu atpalaiduojant įsitempusius raumenis.

  • Gerai dienai nuteiks rytinė mankšta ar tempimo pratimai. Sportas padeda atsikratyti blogų minčių ir smegenis mažiau veikia stresas.

  • Pasivaikščiojimas lauke. „Jei esate labai užimti, gal galite pasivaikščiojimui skirti pietų pertrauką? Šiandien daugėja žmonių, kurie dviejų žmonių pasitarimą perkelia į lauką, taip ir darbas vyksta, ir gryno oro įkvepiate“, – sako psichologė L.Straukė.

  • Namuose susikurti šviesią aplinką. Šviesa teigiamai veikia mūsų nervų sistemą, psichologė L.Straukė rekomenduoja vakarus leisti šviesioje, jaukioje erdvėje.

Užsiregistruoti pas psichologę Liną Straukę galima ČIA