Nėščia moteris ligoninėje / Shutterstock nuotr.

Tarptautinis tyrimas: Lietuvos moterys gimdymo metu nori daugiau pagarbos

Autorius: Monika Kairienė | Publikuota: 2020-07-08 09:21
Lietuvos moterys gerai vertina gimdymą priimančio personalo kompetenciją, tačiau vien to teigiamai gimdymo patirčiai nepakanka – rodo tarptautiniame tyrime „Babies born better“ dalyvaujančių moterų atsakymai. Tyrimo koordinatorė Lietuvoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros docentė psichologė Giedrė Širvinskienė sako, kad Lietuvos moterims gimdymo priežiūroje trūksta pagarbaus santykio iš personalo pusės, gimdyvių emocinių poreikių paisymo.

Apie „Babies born better“ tyrimą

Ilgalaikis tarptautinis tyrimas „Babies born better“ vykdomas nuo 2014 metų. Per pastaruosius kelerius metus gimdžiusių moterų klausiama, ką jos savo gimdymo priežiūroje vertina gerai ir ką keistų. Pirmame tyrimo etape surinkta virš 37 tūkst. moterų atsakymų, antrame – virš 44 tūkst. Dabar daugiau kaip 30-yje šalių vykdomas trečiasis tyrimo etapas.

Tyrimo tikslas – sužinoti apie moterų gimdymo patirtis įvairiose šalyse, ieškoti būdų gerinti gimdymo priežiūrai.

Lietuvos moterų patirtis: personalas kompetentingas, tačiau trūksta pagarbaus bendravimo

„Babies born better“ tyrimo koordinatorė Lietuvoje, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė sako, kad iš pirmojo tyrimo etapo galima spręsti, kaip gimdymo priežiūrą vertina Lietuvos moterys.

„Lietuvoje galime džiaugtis gerais objektyviais gimdymo priežiūros rodikliais. Moterys gydytojų kompetenciją vertina kaip aukštą“, – sako „Babies born better“ tyrimo koordinatorė Lietuvoje dr. G.Širvinskienė.

Tačiau tyrime dalyvavusios moterys norėtų kitokio santykio su gimdymą prižiūrinčiu personalu. „Moterys kalba apie savo emocinių poreikių išpildymą, atsižvelgimą į juos. Išryškėjo komunikavimo su personalu svarba. Moterys sako, kad personalas yra kompetentingas, bet tuo pačiu pabrėžia, kad joms labai svarbus yra pagarbus bendravimas, jų orumo gerbimas, įsiklausymas į poreikius, – sako LSMU docentė G.Širvinskienė, –  buvo tokių pasisakymų, kad personalas neturėtų šaukti ar gąsdinti. Tokių atvejų nebeturėtų būti gimdymo priežiūroje.“

Tyrime dalyvavusios moterys taip pat akcentuoja, kad iš personalo norėtų didesnio bendradarbiavimo, kuris būtų grįstas pagarba. „Moterys, kalbėdamos apie tai, ko trūksta gimdymo priežiūroje, norėjo įtraukimo į sprendimų dėl tam tikrų gimdymo intervencijų priėmimą, galimybių rinktis gimdymo padėtį, didesnio autonomiškumo“, – sako tyrimo koordinatorė Lietuvoje dr. G.Širvinskienė.

LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, psichologė Giedrė Širvinskienė. A.Koroliovo nuotr.
LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, psichologė Giedrė Širvinskienė. A.Koroliovo nuotr.

Kodėl svarbi teigiama gimdymo patirtis

Pasak psichologės G.Širvinskienės, gimdymo patirtis gali turėti ilgalaikes pasekmes. Neigiami išgyvenimai šio svarbaus ir jautraus proceso metu gali sukelti psichologinę traumą.

„Savo praktikoje turiu pavyzdžių, kai moterims dėl tos neigiamos patirties atsiranda kito gimdymo baimė ar netgi didžiulė baimė pastoti, nes jos žino, kad vėl reikės praeiti per tą procesą. Kartais tai būna nėštumo nutraukimo ar sprendimo daugiau neturėti vaikų priežastis“, – sako G.Širvinskienė.

Na, o teigiama gimdymo patirtis prisideda prie geresnės moters emocinės būsenos: „Didesnis pasitikėjimas savimi kaip mama, santykis su vaiku gali lengviau užsimegzti. Yra tyrimų, rodančių, kad teigiama, gili, prasminga gimdymo patirtis paskatino norėti daugiau vaikų tas moteris, kurios neplanavo jų daugiau turėti“, – sako LSMU docentė G.Širvinskienė.

Gimdymas – ne vien fiziologinis procesas

Pasak psichologės G.Širvinskienės, gimdymas nėra tik fiziologinis procesas, psichologiniai ir emociniai jo aspektai nėra mažiau svarbūs už fizinius, medicininius aspektus. Todėl labai svarbu, kaip bendrauja gimdymą priimantis personalas.

„Ypač tokiais momentais, kurie yra labai emociškai svarbūs – o gimdymas toks ir yra – tam tikri gydytojo žodžiai gali labai įstrigti moteriai tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Jie gali prisidėti prie to, kad moteris būtų daugiau pasitikinti savimi kaip mama arba gali sugniuždyti“, – sako psichologė G.Širvinskienė.

Pasak „Babies born better“ tyrimo koordinatorės Lietuvoje G.Širvinskienės, tyrime dalyvavusių moterų atsakymai atspindi poreikį keistis gimdymo priežiūros sistemai. „Nuo direktyvios, paternalistinės priežiūros, kur personalas prisiima visą atsakomybę už gimdymo eigą link horizontalaus santykio su moterimis, – sako G.Širvinskienė, – Lietuvoje požiūris į gimdymą per daug medikalizuotas. Pirmiausia tai yra šeimos gyvenimo įvykis, vaiko atėjimo į šį pasaulį procesas. Personalas yra ekspertai iš medicininės pusės, bet moteris ir jų šeimas irgi galime laikyti ekspertais. Jie žino, kokie yra jų poreikiai, kokia priežiūra jiems subjektyviai vertinant yra geriausia.“

Pasak „Babies born better“ tyrimo koordinatorės Lietuvoje G.Širvinskienės, siekti pozityvios gimdymo patirties ragina ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „PSO akcentuoja, kad neužtenka orientuotis į klinikine prasme saugaus gimdymo kriterijus. Gera gimdymo priežiūra yra ta, kuri išpildo ir psichologinius, emocinius moters poreikius“, – sako LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė G.Širvinskienė. 

Daugiau apie „Babies born better“ tyrimą: babiesbornbetter.org