Toksikologė įspėja apie pavojų: apsinuodyti namuose yra lengviau nei įsivaizduojate 

Apsinuodijimas buitine chemija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Dalia Smagurauskaitė
Publikuota: 2021-03-20 15:00
Namuose apsinuodyti galima ne tik pasenusiu, neteisingai paruoštu maistas ar vaistais. Ūmų apsinuodijimą gali sukelti aušinimo skystis, buitinė chemija ir net kosmetika. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos skyriaus vedėja Gabija Laubner ragina elgtis apdairiai, o apsinuodijus nesinaudoti „liaudiškais“ metodais ir kreiptis į specialistus.

Aušinimo skystis limonado butelyje

Pacientas Tomas (vardas pakeistas) 5 dienas praleido RVUL Toksikologijos centre. Vyras pasakoja, kad į jį pateko po to, kai netyčia išgėrė į limonado butelį supilto aušinimo skysčio.

„Kažkada perpyliau likusį aušinimo skystį į mažesnį butelį nuo gazuoto gėrimo, niekaip nepažymėjau ir pamiršau. O prieš savaitgalį ėmiau ir netyčia išgėriau. Kai supratau, kas atsitiko, paskambinau į Apsinuodijimų informacijos biurą, nupasakojau situaciją, man patarė kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Buvau greitai priimtas, atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas – hemodializė. Laimė, dabar jaučiuosi žymiai geriau ir galėsiu keliauti namo“, – istorija dalijasi jis.

Šio paciento sveikatos būklę stebėjusi RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja G.Laubner teigia, kad atsitiktinių ūminių apsinuodijimų aušinimo, stabdžių, langų plovimo skysčiais, korozinėmis medžiagomis, perpiltomis į ne jiems skirtas talpas, deja, pasitaiko labai dažnai. Perpylę skysčius žmonės niekaip nepaženklina naujos taros, neįspėja kitų šeimos narių ir laikui bėgant pamiršta, taip sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir artimiesiems.

„Apsinuodyti tokiomis medžiagomis yra žymiai lengviau nei įsivaizduojame. Pavyzdžiui, aušinimo skystis yra saldus, spalvotas, kvepia, todėl supainioti jį su limonadu nesunku. Jei taip nutikus medicininė pagalba nėra suteikiama laiku, gali grėsti rimti sveikatos sutrikimai. Todėl visada žmones kviečiu būti sąmoningais ir apdairiais, nelaikyti cheminių medžiagų maistui skirtose talpose, o visgi perpylus – būtinai pažymėti“, – sako G. Laubner.

Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner / RVUL nuotr.
Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner / RVUL nuotr.

Pavasarinis tvarkymasis

Klinikinės toksikologijos gydytoja pastebi, kad atėjus pavasariui ir artinantis Velykų šventei, žmonės puola valyti namus, tad dažniau pasitaiko apsinuodijimų buitine chemija. Cheminės priemonės gali pakenkti ne tik jų prarijus ar įkvėpus, bet ir patekusios ant odos ar į akis. Apsinuodija ir suaugusieji, neatsakingai naudodami priemones, ir vaikai, radę jas lengvai pasiekiamose vietose.

Paklausta, kokios cheminės priemonės ir kaip gali pakenkti, G. Laubner sako, kad dažniausiai tai yra ėsdinantys ir putojantys produktai: „Pavyzdžiui, net ir nedideli orkaičių, unitazų, vamzdynų valiklių kiekiai gali sukelti cheminį virškinamojo trakto – stemplės, skrandžio ir žarnyno nudegimą, kartais nekrozę, dirginti kvėpavimo takus. Neretai vaikai randa ir paragauja patraukliai atrodančių skalbimo ar indaplovėms skirtų kapsulių – jos labai stipriai veikia virškinamąjį traktą. Prarijus kvapnių indų ar grindų ploviklių gali sutrikti virškinimas, žmogų pykins, jis vems, viduriuos. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad sumaišius kelis skirtingus valiklius gali įvykti cheminė reakcija, išsiskirti nuodingi garai, kurių įkvėpus irgi gresia apsinuodijimas.“

Pavasarinis tvarkymasis dažnai vyksta ir kiemuose, daržuose, soduose, tad pavojų gali kelti  neatsargiai naudojami ir laikomi insekticidai ir pesticidai, trąšos gėlėms. Pavojingiausios yra priemonės vabzdžiams naikinti ir graužikų nuodai. Pastarieji yra ypač „klastingi“. „Prarijus nuodų, simptomai atsiranda tik 2–3 dieną, o sveikatos sutrikimai, tokie kaip dantenų kraujavimas, vėmimas krauju ir panašiai, gali tęstis ir kelis mėnesius“, – įspėja klinikinės toksikologijos gydytoja.

Nuodingas gali būti ir kremas

Klinikinės toksikologijos gydytoja G.Laubner sako, kad namuose turbūt nėra tokios medžiagos, kuria nebūtų galima apsinuodyti – tai priklauso nuo suvartoto medžiagos kiekio. Lengvų sveikatos sutrikimų sukelti gali net ir kosmetika, t. y. kremai, muilai, šampūnai, dantų pasta. Nors šie produktai nėra labai kenksmingi, tačiau prarijus didesnį kiekį putojančios medžiagos, gali sutrikti virškinimas, prasidėti vėmimas.

Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja sako, kad geriausia apsinuodijimų namuose prevencija – atsakingas požiūris. „Chemines medžiagas reikia laikyti vaikams sunkiai pasiekiamose vietose, originaliose pakuotėse, su jomis elgtis atsargiai, naudoti apsaugos priemones. O vos tik įtarus apsinuodijimą svarbiausia neužsiimti savigyda ir nieko nelaukus kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia Apsinuodijimų informacijos biuras – visą parą veikianti tarnyba, telefonu konsultuojanti tiek žmonių, tiek gyvūnų apsinuodijimo atvejais.

Jokiais būdais nereikia sau ar kitam žmogui bandyti padėti „liaudiškais“ būdais, nevimdyti, negirdyti kokiais nors skysčiais ar aktyvuota anglimi, bet kreiptis profesionalios pagalbos. Be to, rekomenduojama, jei tik įmanoma, turėti apsinuodijimą sukėlusio produkto etiketę, kad gydytojas žinotų, su kokiomis medžiagomis tiksliai susidūrė. RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus specialistai turi daug patirties, todėl įvertins paciento būklę, sveikatai padarytą žalą ir paskirs geriausią gydymą kiekvienu individualiu atveju“, – ragina G. Laubner.

Apsinuodijimų informacijos biuras teikia profesionalią pagalbą apsinuodijus telefonu visą parą. Telefono numeris +370 5 2362052, daugiau informacijos www.apsinuodijau.lt