Traumatologė: „Jei išmoktume tinkamai griūti, traumos būtų kur kas lengvesnės“

Traumos žiemą; galūnių traumos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-12-05 09:45
Vos šaligatvius padengia sniegas, o neretai – ir ledas, rizika patirti įvairias traumas ar net kaulų lūžius gerokai padidėja ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Juolab, šiuo prieššventiniu laikotarpiu, kai skubėdami ieškome dovanų arba tiesiog įnykę į mobiliuosius telefonus dažnai nematome, kas po kojomis. 

Kaip sumažinti traumų riziką žiemą, kokie pavojingiausi griuvimai ir kaip sau suteikti būtinąją pagalbą – apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede traumatologe Evelina Kondrusevičiene.

Gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė
Gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė

Kokios traumos dažniausios žiemos laikotarpiu? 

Žiemą, esant slidžioms gatvėms ir šaligatviams, tarp dažniausiai pasitaikančių traumų yra kulkšnių arba stipinkaulio lūžiai. Taip pat žmonės dažnai patiria šlaunikaulio, dilbio, žastikaulio, delnakaulių, blauzdikaulio ar dubens kaulų lūžius. Be to, paslydus ir parkritus yra tikimybė, kad bus patempti ar plyšę raiščiai, o jei žmogus paslydo ir nukrito ant nugaros – susitrenkia pakaušį, tuomet net gali grėsti smegenų sutrenkimas.

Ar įmanoma išmokti „tinkamai griūti“? 

Iš tikrųjų, jei žmonės paslydę griūtų „teisingai“ – greičiausiai traumų būtų mažiau arba jos būtų kiek lengvesnės, pavyzdžiui, pasibaigtų ne lūžiu, o sumušimu ar patempimu. 

Teisingai griūti reikėtų mokytis iš vaikų ir profesionalių sportininkų – atpalaiduoti raumenis, kristi ant minkštesnės kūno vietos, nebandyti smūgio sušvelninti, po savimi pakišant ranką. Būtent pastarasis refleksas lemia riešų lūžius – griūdamas žmogus automatiškai ištiesia rankas į priekį, todėl riešams tenka didžiausia smūgio jėga ir kaulai lūžta.

Kokie pavojingiausi griuvimai žmogui?

Vienos sudėtingesnių traumų yra ilgųjų kojų kaulų – šlaunikaulių ir blauzdikaulių – lūžiai. Juos patyrusius pacientus tenka operuoti. Gydymas, gijimo ir reabilitacijos procesas užtrunka ilgiau.  

Skubėjimas padidina tikimybę slysti ir griūti, todėl eikite lėtai, šiek tiek sulenkę kelius.

Kaip išvengti traumų ar bent sumažinti jų riziką žiemą?

Prieš einant į lauką, visada reikėtų įvertinti meteorologines sąlygas, savo jėgas ir būtinybę kažkur eiti. Jei šaligatviai pasidengę ledu, patarčiau kelionę atidėti. Jei ėjimo išvengti nepavyks, reikėtų avėti tinkamą avalynę: batai turėtų būti neslystančiu padu, su aulu, kuris padeda išlaikyti stabilią čiurnos padėtį. Tokiomis oro sąlygomis reikėtų vengti aukštakulnių batų. 

Skubėjimas tikrai padidina tikimybę slysti ir griūti, todėl eiti reikėtų lėtai, šiek tiek sulenkus kelius. Rankų nelaikyti kišenėse – jos padės išlaikyti pusiausvyrą, esant reikalui – įsikibti. Ypač atsargiai reikėtų lipti laiptais, jei yra turėklas – laikytis už jo.

Ką patartumėte vyresniems žmonėms, ypač sergantiems osteoporoze?

Žmonėms, sergantiems osteoporoze, kritimai labai dažnai baigiasi šlaunikaulių lūžiais. Gydymas paprastai būna ilgas ir komplikuotas, tik pusė šiuos lūžius patyrusių vyresnių žmonių grįžta į ankstesnį aktyvumo lygį. 

Jiems galioja tie patys patarimai – būti atsargiems, saugotis ir vengti nereikalingų kelionių, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Maistą ar kitas būtinas prekes gali atvežti artimieji, draugai ar kaimynai. 

Kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją?

Sumuštą kūno vietą pirmiausia rekomenduoju šaldyti maždaug 15 minučių intervalais ir laikyti pakeltą iki širdies lygio. Jei kankina skausmas, galima išgerti įprastų skausmą malšinančių vaistų. 

Tačiau, jei praėjus dienai nuo įvykusios traumos, skausmas nesumažėja ar jei po traumos negalite priminti sužalota galūne, pastebite akivaizdžią galūnės deformaciją – reikėtų kreiptis į gydytojus.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.