Trys mitai, kuriuos būtina paneigti kalbant apie sergančius psichikos ligomis

Depresija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-10-08 18:42
Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. „Psichologinė sveikata darbo vietoje“ – tokia yra šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema. Remiantis Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EFPA) pranešimu, psichinės sveikatos veiksniai apima ne tik individualius bruožus, bet ir socialinius bei aplinkos veiksnius, tokius kaip darbo sąlygos. Apie mūsų visuomenės psichikos sveikatą kalbamės su gydytoju psichiatru Mindaugu Šablevičiumi.

Ar sergančių pichikos ligomis pacientų daugėja?

Statistika yra tokia, kad Europos Sąjungoje kas trečias žmogus, t.y. apie 30-40 procentų per 1 stebėjimo metus patiria įvairių psichikos sutrikimų. Vieniems užtenka tik konsultacijos arba jie praeina savaime, kitiems reikia ir konsultacijos, ir gydymo, kitų sutrikimai tampa lėtinėmis ligomis. Ir drįsčiau teigti, kad sergamumo kreivė auga. O tai visgi lemia ir tai, kas vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis pagalbos. Ir dar vienas niuansas: visuomenė sekuliarėja, tad anksčiau žmonės pagalbos ieškodavo pas dvasininkus, o dabar eina pas psichologus ir psichiatrus.

Tai mūsų visuomenėje mažėja stigmos, kad kreiptis pagalbos į psichiatrą yra gėdinga?

Sovietinės okupacijos metais dažniausiai būdavo gydomi itin sunkūs psichikos sutrikimai, dėl lengvesnių nebuvo įprasta kreiptis. Susigrąžinus Nepriklausomybę, perėmus vakarietiškas tradicijas, pas mus stigmatizacija šioje srityje pradėjo mažėti, bet visgi jos dar yra pakankamai. Ypač lyginant su Skandinavijos šalimis, kur ji yra minimali.

Kas išprovokuoja psichikos sutrikimus? Ar sveikas gyvenimo būdas gali nuo jų apsaugoti?

Kalbant apibendrintai, psichikos ligos niekuo nesiskiria nuo diabeto, onkologinių, kraujagyslių ar kitų vidaus organų ligų, kurių atsiradimo tikrai nenulemia vienas faktorius. Kaip negalima teigti, kad vienas vienintelis faktorius sukelia piktybinius navikus, – tai lemia keletas aplinkybių, taip yra ir su psichikos ligomis. Lemia mažiausiai trys faktoriai: predisponuojantys, provokuojantys ir palaikantys. Predisponuojantys – tai reiškia, kad žmogus turi polinkį į konkretų susirgimą, tai gali lemti ir genetiniai veiksniai. Provokuojantis faktorius – tai kažkoks tam tikras, koks nors įvykis, galbūt psichologinis sukrėtimas, kuris „užkuria“ visą ligos mehanizmą. O palaikantys faktoriai – tai asmenybės tipas, charakterio savybės, kurios gali palaikyti ligos simptomus ir eigą. Nė vienas nėra lemiamas, jeigu nebus bent vieno iš šių trijų faktorių, žmogus ir nesusirgs.

Psichikos ligomis sergantys pacientai nemenkas iššūkis šeimos nariams. Ką patartumėte ligonių artimiesiems, kokių klaidų jie neturėtų daryti?

Čia norėčiau išskirti priklausomybėmis (alkoholiui, narkotikams) sergančiųjų artimuosius, nes priklausomybė yra visos šeimos liga. Artimieji labai stengiasi „pagelbėti“: moka baudas už prasižengusį priklausomą, vežioja pas gydytojus vien savo nuožiūra, slepia priklausomybės faktą ir t.t. O juk tokia „pagalba“ yra ligonio asmenybės žlugdymas. Tai jiems patarčiau geriau susirūpinti savo psichikos sveikata. O kitais sutrikimų šeimoje atvejais esminis patarimas – savo artimąjį motyvuoti gydytis, kreiptis pagalbos pas specialistus, vartoti paskirtus vaistus. Naudinga skatinti lankyti psichoterapijos užsiėmimus.

Kokius visuomenėje vis dar sklandančius mitus apie sergančiuosius psichikos ligomis norėtumėte išsklaidyti?

Pirmiausiai noriu paneigti vis dar itin gajų mitą, kad psichikos susirgimai yra paveldimi, neva „užprogramuoti“ genuose. Realiai žmogus gali paveldėti tik patį polinkį, kuris, kaip jau minėjau, niekaip nesuveiks, jeigu nebus kitų dviejų lemiamų faktorių. Dar vienas mitas, kad psichikos sutrikimą galima išgydyti vien tik vaistų pagalba. O realybėje būtina kompleksinė pagalba. O trečias klaidingas įsivaizdavimas, kad depresija yra vienalypė liga, o iš tiesų tai yra tam tikra ligų grupė. Kai kurios depresijos formos yra panašios į „tikrą“ psichikos sutrikimą, kuris gydomas vaistais, o kai kurios – į žmogaus apsileidimą, kurio deja medikamentais išgydyti nepavyksta. Ką reiškia apsileidimas (jis vadinamas „akedija“) ? Tai tiesiog nesirūpinimas savo dvasine būsena, savo giluminių, vidinių poreikių ignoravimas.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt

Mindaugas Šablevičius / Gretos Skaraitienės nuotr.
Mindaugas Šablevičius / Gretos Skaraitienės nuotr.