Tuberkuliozės statistiką pakoregavo karantinas – kyla rizika, kad kreipsis sergantieji sunkesne forma

Tuberkuliozė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-03-24 09:41
Kovo 24-oji yra Pasaulinė tuberkuliozės diena. Šiuo metu Santariškių klinikose gydosi 30 atsparia tuberkulioze sergančių pacientų. Jau keleri metai sergančių tuberkulioze ligonių skaičius stabiliai mažėja, bet tuberkuliozės atvejų Lietuvoje vis dar nustatoma daug lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Statistika rodo, kad didesnis negu Lietuvoje sergamumas tuberkulioze bei atsparios tuberkuliozės paplitimas registruojamas tik Rumunijoje.

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė dr. Edita Davidavičienė portalui manodaktaras.lt sako, kad 2020 metų statistiką pakoregavo pandemija. Nustatyta ženkliai mažiau  tuberkuliozės atvejų ir todėl, kad galimai sergantys žmonės nesikreipė į šeimos gydytojus, jiems nebuvo atlikti tyrimai ir liga  nediagnozuota. Pasak medikės, išlieka grėsmė, jog šiems pacientams liga bus nustatyta gerokai vėliau ir jau gerokai pažengusioje stadijoje.

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė dr. Edita Davidavičienė
Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė dr. Edita Davidavičienė

Ženkliai mažėjanti statistika – kas tai lėmė?

2016 m. Lietuvoje buvo diagnozuota 1442 tuberkuliozės atvejai arba 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų. 2018 m. diagnozuoti – 1142 atvejai arba 40,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų. 2019 m. – 1058 atvejai arba 38 atvejai 100 tūkst. gyventojų. 2020 m. diagnozuoti 726 atvejai arba 26 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Fiksuojant užregistruotus naujus atvejus, statistikos kreivė mažėja analogiškai. Jeigu 2016 m. naujų atvejų buvo diagnozuota 1150 atvejų arba 40 atvejų – 100 tūkst. gyventojų, tai 2020 m. skaičiuojama tik 591 naujas tuberkuliozės atvejis arba 21,1 – 100 tūkst. gyventojų.

Dr. Edita Davidavičienė sako, kad situacijos gerėjimą lėmė trys pagrindinės priežastys. Pirmoji – pandemijos metu nešiojamos medicininės kaukės – jos apsaugojo ir tuberkuliozės bakterijos plitimo. 

„COVID-19 atliko tam tikra prasme gerą darbą. Žmonės nešiojo respiratorius ir kaukes, o pagrindinis tuberkuliozės plitimo kelias yra aerogeninis. Jeigu žmogus ir sirgo, jis mažiau kur lankėsi, o jeigu ir kontaktavo, bet buvo su medicinine kauke, kuri apsaugo apie 60 proc. iškvepiamo oro, todėl ir neužkrėtė kitų žmonių. Kaukė neleido pasklisti tuberkuliozės bakterijoms ir kiti žmonės buvo apsaugoti“, – portalui manodaktaras.lt pastebi Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė.

Antroji priežastis: nuo 2017 m. tuberkuliozės gydymui pradėta taikyti naujus vaistus. „Yra naujai išrasti, sintezuoti vaistai „Bedakvilinas“ ir „Delamanidas“, jie labai pasiteisino ir yra veiksmingi gydant atsparią tuberkuliozę“, – tvirtina medikė.

Trečiasis veiksnys – sustyguotas ambulatorinis gydymas. Sukurta valstybinė tuberkuliozės kontrolės ir profilaktikos programa, sukurta DOTS sistema (DOTS – directly observed treatment standartised – tiesiogiai stebimas standartizuotas gydymas).

DOTS kabinetai

E.Davidavičienė sako, kad kiekvienoje savivaldybėje jau yra įkurti DOTS kabinetai. Jie finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis. Tiesiogiai stebimas gydymas ir teikiama socialinė parama ligoniams.

„Ši parama motyvuoja segančius žmones ateiti į DOTS kabinetą išgerti vaistų. Jie užbaigia gydymo kursą. Išsigydo. Todėl mažėja tuberkuliozės plitimas. Vilniaus mieste ligoniai gauna 22 eurus, nes papildomą dalį lėšų skiria ir Vilniaus miesto savivaldybe. Kitose savivaldybėse skiriama po 8-9 eurus per savaitę. Yra specialūs kuponai, už kuriuos kartą per savaitę maisto prekių parduotuvėje sergantieji gali nusipirkti produktų, išskyrus svaigalus ir rūkalu“, – pasakoja gydytoja E.Davidavičienė.

Pasak medikės, anksčiau būdavo taip, kad vaistus išduodavo ilgam laikotarpiui ir niekas nekontroliuodavo, ar ligonis išgeria juos ar ne. O dėl netvarkingo gydymosi išsivystydavo atspari tuberkuliozė, kurią jie platindavo.

„Tas tiesiogiai stebimas gydymas DOTC kabinetuose, kada vaistus ligoniams tenka išgerti seselės priežiūroje, ir duoda tuos gerus rezultatus. Visos Vakarų šalys, kur tų atvejų jau yra visai mažai, taiko tą pačią metodiką jau senai, o Lietuva dar tik 3 metus“, – pastebi specialistė.

Taip pat svarbu, kad tiriant tuberkuliozę yra atliekamas ir jautrumo vaistams testas, kuriuo nustatoma, kurie medikamentai yra tinkami konkrečiam pacientui gydyti.

„Nustatoma, ar tuberkuliozės mikobakterija yra jautri ar atspari. Kai pasėlyje išauga jautrios bakterijos, tai ligos gydymas užtrunka 6 mėnesius, o jeigu atsparios, tai gydymas gali užtrukti ir iki 20 mėnesių“, – teigia  Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė.

Vaistai, tabletės / Shutterstock nuotr.
Vaistai, tabletės / Shutterstock nuotr.

Kuo skiriasi atvira tuberkuliozė?

Epidemiologiniu požiūriu  visuomenei pavojingiausi  ligoniai yra sergantys atvira plaučių tuberkulioze. Tuberkuliozės bakterijas platina tik sergantieji atvira plaučių tuberkulioze. Pirma, tuberkuliozės bakterijas įkvėpęs žmogus turi užsikrėsti, bakterijos turi pradėti daugintis jo organizme ir sukelti tuberkuliozę, ir tik tada jis gali tapti bakterijų platintoju.

Pasak E.Davidavičienės, atvira plaučių tuberkuliozė nustatoma, kai ligos mikobakterijos randamos mikroskopu tiriant paciento skreplius. „Tai reiškia, kad toks ligonis išskiria labai daug bakterijų į aplinką. Tokius pacientus skubiai reikia izoliuoti ir jie gydomi stacionare, kol išnyksta visos tuberkuliozės mikobakterijos“, – sako gydytoja.

Sunkiau išgydoma atspari tuberkuliozė

Dėl neteisingo ir netvarkingo gydymosi tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kuriais gydomas tuberkulioze sergantis pacientas. Tai reiškia, kad vaistai nebegali naikinti bakterijų. Daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę sukelia bakterijos, kurios yra atsparios dviem pagrindiniams vaistams nuo tuberkuliozės.

Dar pavojingesnė yra daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės forma vadinama itin vaistams atspari tuberkuliozė. Tai tokia tuberkuliozė, kurios sukėlėjai yra atsparūs beveik visiems tuberkuliozei gydyti naudojamiems vaistams. Atsparios tuberkuliozės sukėlėjais gali užsikrėsti ir žmonės, kurie artimai bendravo su sergančiuoju daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze.

2016 m. nustatyti 204 atsparios tuberkuliozės atvejai, 20 proc. visų atvejų. 2020 m. – 102 atvejai. 2016 m. – buvo diagnozuota 118 naujų atsparios tuberkuliozės atvejų,  2020 m. – 59 atvejai. Nepaisant beveik per puse sumažėjusios statistikos, visgi Europos šalių statistika rodo, kad didesnis negu Lietuvoje paplitimas atsparia tuberkulioze registruojamas tik Rumunijoje.

„Dažnai atspari tuberkuliozė būna nustatoma žmonėms, kurie anksčiau buvo gydyti, bet gydymas nebuvo užbaigtas. Atsparią tuberkuliozę gydyti yra labai sudėtinga. Ir ja sergančių ligonių kontingentas yra specifinis, neretai turintys priklausomybes nuo narkotikų ir alkoholio“, – pasakoja gydytoja E.Davidavičienė. Pasak jos, tokia ligos forma sergantys pacientai gydomi stacionare gana griežtomis sąlygomis. Kol išnyksta  bacilos, jie neturi galimybės palikti ligoninės, gali pasivaikščioti tik uždarame kieme.

Tuberkulioze užsikrečia ir vaikai

2016 m. buvo diagnozuoti 69 vaikų (nuo 0 iki 18 metų amžiaus) tuberkuliozės atvejai. 2020 m. – 18 atvejų. 2016 m. plaučių tuberkulioze sirgo 17 vaikų. 2020 m. – 6 vaikai.  Pasak gydytojos, dažniausiai serga paaugliai.

Visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad vaikai neturėtų užsikrėsti, nes visi gimę naujagimiai yra paskiepijami. E.Davidavičienė sako, kad nors naujagimiai skiepijami BCG vakcina, ji yra aktyvi tik iki 5 metų ir vaikus apsaugo nuo sunkios išplitusios tuberkuliozės. Revakcinacijos nėra.

Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Jeigu sąlytį turėję šeimos nariai nebuvo paskiepiję naujagimio BCG vakcina, kūdikį būtina paskiepyti nedelsiant. Skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje juos galima apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis, tačiau skiepijimai BCG vakcina neturi esminės įtakos sustabdant TB plitimą gyventojų tarpe. Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.

Medikė atkreipia dėmesį, kad vaikus dažniausiai užkrečia šeimos nariai – tėvai. Prieš mokyklą vaikams turi būti atliktas tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). Jei nustatoma, kad vaikas jau serga tuberkulioze, jis turi būti gydomas kaip ir suaugusieji – 6 mėnesius. Daugiau kaip pusė vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, nieko blogo nejaučia. Išgydyti latentinę tuberkuliozės formą vaikystėje svarbu dar ir dėl to, kad ligos simptomai gali prasidėti žymiai vėliau, gal net senatvėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2020 m. Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 8 tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus. 2019 m. tuberkuliozė diagnozuota 48 vaikams, iš kurių dviem nustatyta itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Užpernai tokia forma buvo diagnozuota trims vaikams. 2020 m. privalomas tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 54,1 proc. vaikų,  ir tai mažiau nei užpernai (66,9 proc. vaikų).

Tuberkuliozės tyrimas / Shutterstock nuotr.
Tuberkuliozės tyrimas / Shutterstock nuotr.

Grėsmė visuomenei

Žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, išskiria į aplinką tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, juokdamasis. Jų įkvėpęs kitas žmogus užsikrečia. Tyrimai rodo, kad vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones.

Įtarti ligą ir siųsti konsultuotis pas specialistus (pulmonologus) dažniausiai tenka šeimos gydytojams,  kurie paprastai pirmieji pamato sergantį žmogų. Jei pacientas ilgai serga plaučių uždegimu, nepasveiksta, 3 savaites ar ilgiau jį vargina kosulys, skrepliavimas, prakaitavimas, silpnumas, pakyla temperatūra (gali kilti ir iki 39 laipsnių), jaučiamas skausmas krūtinėje giliai įkvepiant, visada paciento reikėtų paklausti, ar neturėjo kontakto su žinomu tuberkuliozės atveju ir siųsti specialisto konsultacijai gauti.

„Gydytojų, kurie gydo tuberkulioze sergančius žmones, pagrindinis tikslas, kad būtų užbaigtas gydymo kursas. Tik nenutrauktas gydymas gali ligą įveikti, o tam reikia pasiryžimo gydytis, kantrybės ir didelės socialinės atsakomybės ir valstybės paramos“, – sako Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė dr. Edita Davidavičienė.

Pasak dr. E.Davidavičienės, negydomi tuberkulioze sergantys žmonės ar nutraukę gydymą – didelė grėsmė visuomenei. Efektyviausia tuberkuliozės profilaktika yra  sėkmingai išgydytas tuberkulioze sergantis  ligonis.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“