Urologas dr. M.Danilevičius: neretai tenka paneigti paciento sau diagnozuotą vėžį

Paprastas tyrimas padės nustatyti agresyvų prostatos vėžį / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-06-02 15:58
Tarp gydytojo urologo dr. Mindaugo Danilevičiaus pacientų yra nemažai tokių, kurie susirgę kreipiasi į medikus jau pasidomėję internete ir nusistatę sau vienokią ar kitokią diagnozę. Visgi gydytojas pripažįsta, kad didžioji dalis diagnozių, kurias pacientai sau nustato panaršę internete, nėra tikslios. Jas tenka paneigti ir paskirti visiškai kitokį gydymą, nei galbūt pacientas tikėjosi.

„Būna įvairių situacijų. Žmonės labai bijo piktybinių ligų, taip pat bijo lytiškai plintančių ligų ir dažnai šių ligų simptomus pritaiko sau, net jeigu turi tik pačių menkiausių įtarimų“, – sako M.Danilevičius.

Gydytojas priduria, kad nutinka ir taip, jog pacientų savarankiškai susirastos diagnozės sutampa su gydytojo. „Tokiais atvejais galime tik pasidžiaugti, kad žmogus apsilankė, neleido ligai įsisenėti. Išrašome vaistų ir žmogus pradeda gydytis“, – pasakoja gydytojas.

Urologas dr. Mindaugas Danilevičius
Urologas dr. Mindaugas Danilevičius

Diagnozei nustatyti būtini tyrimai

Gydytojas urologas pasakoja, kad dažniausiai pacientai dalijasi įtarimais, kad susirgo piktybine liga. „Atlikę detalius tyrimus, jeigu reikia ir vaizdinius, ir radiologinius, mikrobiologinius tyrimus, ir atlikę vėžinių žymenų tyrimus, tą diagnozę kartais ir paneigiame“, – pasakoja M.Danilevičius.

Pasak jo, tikslią diagnozę gali pasakyti tik atlikus tyrimus, pradedant šlapimo, kraujo, baigiant echoskopiniais, mikrobiologiniais, radiologiniais ir kitais tyrimais. „Kalbant apie prostatos vėžio ankstyvąją diagnostiką, tai yra ir ankstyvos diagnostikos testas iš šlapimo, kur labai paprastu būdu nustatoma tikimybė, ar pacientas gali sirgti prostatos vėžiu ar ne. Yra ir visiems labai gerai žinomas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, daromas iš kraujo. Visi virš 45 metų amžiaus vyrai turėtų jį pasidaryti bent kartą metuose pas savo šeimos gydytoją“, – pataria gydytojas urologas. 

Šlapimo tyrimas MDX kol kas dar nėra kompensuojamas, o PSA tyrimas kompensuojamas kartą per dvejus metus pas šeimos gydytoją, pacientams, kuriems yra per 50 metų.

Domėtis savo liga būtina

M.Danilevičiaus praktikoje būta ir tokių situacijų, kai žmogus kreipiasi dėl iš pažiūros kažkokio nekalto spuogelio, o jam nustatoma lytiškai plintanti liga, pavyzdžiui žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ar netgi sifilis. „Aišku, tai nemaloni naujiena, nustebina pacientą, jam tenka pasigydyti. Bet visos problemos yra išsprendžiamos ir tokiu atveju mes džiaugiamės, kad pacientai domisi, ateina jau pasiskaitę“, – sako gydytojas.

Pasak mediko, kai kuriais atvejais nustačius vieną ar kitą ligą, žmogui paaiškinama gydymo taktika, bet kartu paprašoma, kad jis ir pats paskaitytų ir pasidomėtų. „Per 20 ar 30 minučių trukmės konsultaciją tiesiog neįmanoma pateikti tokio informacijos kiekio, ką jis gali pats pasiskaityti internete ramiai namuose prie arbatos puodelio. Po to, kai jis jau ateina kitą kartą, galima tikėtis dalykinių klausimų, pacientas jau žino, ko paklausti, kas jam dar liko neaišku“, – pasakoja gydytojas urologas. 

Tarp mediko pacientų yra ir tokių, kurie savo ligą jau būna taip gerai išstudijavę, kad gali labai laisvai diskutuoti su savo gydytoju, aptariant net ir pačias smulkiausias detales.

„Pasitaiko vienas kitas atvejis, kai žmogus reikalauja vieno ar kito tyrimo. Nesipykstame, jeigu primygtinai pageidauja, stengiamės ir paskirti, ir atlikti tuos tyrimus, patvirtiname arba paneigiame jo nusistatytą diagnozę. Geranoriškai žiūrime į paciento norus, nes suprantame, kad jis ne šiaip sau atėjo, o todėl, kad turi sveikatos problemą, ieško sprendimo būdų“, – pasakoja M.Danilevičius.

Kaip tyrimų gausa veikia paciento sveikatą? Gydytojas urologas sako, kad daugelis tyrimų yra nepavojingi. „Tarkime kraujo, šlapimo, pasėlių, prostatos sekreto ar spermos tyrimai, taip pat ir vėžinių žymenų kiekio tyrimai nekenkia sveikatai. Vieninteliai kenksmingi tyrimai yra radiologiniai tyrimai, tai yra kompiuterinė tomografija, intraveninės urogramos. O toks magnetinis rezonansas yra gan geras, tikslus, šiuolaikiškas tyrimas, kuris absoliučiai neturi jokio radiacinio poveikio“, – tvirtina gydytojas urologas.

Vietoj vėžio – paprasčiausias uždegimas

Gydytojas urologas M.Danilevičius gerai pamena pacientą, kurio PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimo rodikliai buvo labai aukšti. Natūralu, kad ir jis pats galvojo, jog serga vėžiu, ir medikas negalėjo paneigti tokios tikimybės.

„Pakartoję tyrimus, atlikę magnetinio rezonanso tyrimą, kur akivaizdžiai pamatėme, kad prostatos vėžio nėra, o tik padidintas PSA. O paskyrus priešuždegiminį gydymą tas PSA per tris mėnesius sumažėjo, tai gydytojo džiaugsmas buvo ne ką mažesnis nei paciento: neprireiks nei operacijos, nei chemoterapijos, nei kitų piktybinę ligą gydančių procedūrų“, – pasakoja M.Danilevičius. Jo pacientui teko pasigydyti elementarų prostatitą, t.y. prostatos uždegimą. O gydytojui beliko toliau stebėti, kaip pacientui sekasi sveikti. 

Pasak gydytojo, klaidinanti paties paciento nustatyta diagnozė kartais gali sukelti daug nerimo ir baimių, visiškai nereikalingų išgyvenimų. „Netgi vieno ar kito tyrimo rezultatai nebūtinai reiškia piktybinę ligą, – sako medikas. – Labai didelis prostatos tūris taip pat gali būti kaltas dėl aukštų PSA tyrimo rodiklių“.

Užsiregistruoti pas gydytoją urologą dr. Mindaugą Danilevičių nuotolinei videokonsultacijai galite ČIA.