Urologas prof. B.Dainys: „Spermos kokybė per kelis dešimtmečius gerokai suprastėjo“

Vyro sveikata, spermos kokybės tyrimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-11-05 18:04
Jei anksčiau kas dvidešimta pora kreipdavosi dėl nevaisingumo problemų, dabar – kas aštunta, portalui manodaktaras.lt sakė ilgą darbo patirtį turintis urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, prof. Balys Dainys. Nors tai, anot jo, dar nereiškia, kad pora nevaisinga, tačiau ji jau turi pastojimo problemų. Ir viena dažniausių to priežasčių – prastėjanti spermos kokybė.

Kokia šiuo metu yra nevaisingumo situacija Lietuvoje?

Sakoma, kad 30 proc. nevaisingumo priežasčių yra dėl moterų problemų, 30 proc. – dėl vyrų, 30 proc. – dėl abiejų ir 10 proc. – neaiškios priežastys.

„Jei aktyvaus lytinio gyvenimo metu moteris nepastoja vienerių metų laikotarpyje, jau patartina išsitirti abiem partneriams. Žinoma, moteris tuoj pat kreipiasi į savo ginekologą ir tai džiugina, tačiau vyrai nelabai noriai kreipiasi, tik tuomet, kai gyvenimas prispiria“, – pasakojo gydytojas urologas.

Anglijoje ir Prancūzijoje buvo atlikti vyrų spermos kokybės stebėjimai, trukę apie penkiasdešimt metų. Tyrimo išvadose paskelbta, kad vyrų spermos kokybė gerokai suprastėjo. Tuo tarpu Baltijos šalyse prieš dešimt metų buvo atlikti panašūs tyrimai, kurių rezultatai parodė, jog vyrų spermos kokybė nėra itin bloga, bet, prof. B.Dainio svarstymu, gali ateiti toks laikas, kai išvados nebus optimistinės.

„Šioje srityje dirbu beveik šešiasdešimt metų ir matau, kad nevaisingumo problemų Lietuvoje daugėja. Prisimenu, kad mano jaunystės metais nevaisingumo problemų turėjo kas dvidešimta pora, dabar jau – kone kas šešta ar aštunta. Žinoma, tai nebūtinai reiškia, kad pora negali turėti vaikų, bet galima konstatuoti faktą, kad ji jau turi problemų su pastojimu“, – pasakojo urologas.

Gydytojas urologas prof. Balys Dainys
Gydytojas urologas prof. Balys Dainys

Kas lemia spermos kokybę?

Pasak prof. B.Dainio, metams bėgant pasikeitė Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama spermos rodiklių norma: vietoj anksčiau rekomenduotų 20 mln. spermijų viename spermos mililitre, pastaraisiais metais ši norma sumažinta iki 15 mln. spermijų/ml.

Spermos kokybei įtakos turi daugelio veiksnių kompleksas:

  • įvairios genetinės ligos.
  • persirgtos ūminės virusinės infekcijos, ypač kiaulytė.

Ši ūmi virusinė liga pažeidžia ne tik seilių, bet ir lytines liaukas. Tikimybė, kad sėklidžių uždegimu persirgęs berniukas ateityje bus nevaisingas, siekia net 80 proc. Todėl būtina dar vaikystėje laiku paskiepyti ne tik nuo kiaulytės, bet ir kitų infekcinių ligų.

  • lytiniu keliu plintančios infekcijos  (pvz. chlamidijos ir kt.).

Laiku nenustačius jų sukeliamų ligų ir nepaskyrus tinkamo gydymo, prasideda sėklinių latakų uždegimas.

  • uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai).

„Jei vaikinas vilki, kaip dabar madinga, suplyšusius džinsus, kai pučia vėjai per visą kūną, maudosi lediniame vandenyje, kaituoja, serfinguoja, tokiu būdu gali gauti prostatos uždegimą ir jo sperma gali tapti nepilnavertė. Ir tai gali būti visam gyvenimui“, – tikino gydytojas urologas.

  • išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė).

„Dėl išsiplėtusių venų sėklidė blogiau aprūpinama krauju ir ji daugiau šyla, todėl po kurio laiko gali išsivystyti nevaisingumas. Tad varikocelę būtina kuo anksčiau išoperuoti“, – patarė B.Dainys.

  • endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis ir daugybė kitų.
  • įvairūs žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotikai).

Anot gydytojo, dažnėja įgimtų sėklidžių problemų, viena jų kriptorchizmas – tai būklė, kurios metu viena ar abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Gimus berniukui gydytojas patarė tėvams atidžiai apžiūrėti, kad abi sėklidės laiku nusileistų. Jei tai neįvyksta, vienintelė išeitis – operacinis gydymas.

Urologo manymu, vyrų nevaisingumui įtaką daro ir kūdikystėje naudojamos vienkartinės sauskelnės, kurios šildo sėklides: „O juk sėklidės turi būti žemesnėje temperatūroje. Tam, kad vystytųsi spermijai, sėklidės turi būti bent 2 laipsniais žemesnėje temperatūroje nei kūno temperatūra. O sauskelnėse sėklidės yra tarsi komprese“.

Paklaustas, ar vyrai noriai atvyksta išsitirti spermos, gydytojas tik nusijuokė: „Jau tokia vyrų prigimtis – jie tikrai su dideliu entuziazmu neina pas urologą, nebent kai gyvenimas priverčia arba jei moteris paragina. Nors pastaraisiais metais situacija gerėja – šiuolaikiniai vyrai tikrai labiau rūpinasi savo sveikata, ateina pasitikrinti ir profilaktiškai, ko anksčiau nebūdavo. Manau, vyrai tampa sąmoningesni“.

Spermograma – koks tai tyrimas?

Spermograma – išsamus spermos tyrimas, kuris padeda nustatyti vyro gebėjimą apvaisinti, nes tiriamos pagrindinės sėklos savybės:

  1. Spermijų kiekis viename mililitre.
  2. Spermijų judrumas. Jeigu spermijų daug, bet jie juda vietoje, tada, anot gydytojo, jokios naudos. Tokie spermijai nejuda į priekį ir neapvaisins moters kiaušialąstės. Todėl būtina sąlyga, kad spermijai būtų ne tik aktyvūs, bet ir judėtų kryptingai.
  3. Spermijų morfologija ir anatomija: tiriama, ar spermijai pilnaverčiai – ar nepažeista jų galvutė, kaklelis bei uodegėlė. 

Tačiau būna, kai neaišku, kodėl vyras turi blogą spermos kokybę. Ir tokiais atvejais, kai nenustatoma konkreti spermos kokybės prastėjimo priežastis, pasak gydytojo urologo, kalbama apie oksidacinį stresą – kai nežinoma, nuo ko tie spermijai yra prasti: „Gal vaikinas yra didelis rūkorius ar daug vartoja alkoholio, arba narkotikų. Oksidacinis stresas yra dėl netinkamo gyvenimo būdo, kai yra mitybos nepakankamumas ar perteklinis kai kurių produktų vartojimas“.

Kokių prevencinių ar profilaktinių priemonių turi imtis vyrai, kad padėtų sau?

Pirmiausia, kaip patarė urologas prof. B.Dainys, vyras turi nebijoti ateiti laiku pasikonsultuoti pas gydytoją ir ištirti, kokios yra nevaisingumo priežastys. 

„Patikrinamos sėklidės, išsiaiškinama, ar nebuvo kokių nors traumų. Žinoma, daug ką parodo spermograma. Svarbiausia, kad sėklidėse būtų spermijų. Jei jų yra, tuomet pora gali pagalvoti ir apie pagalbinį apvaisinimą. Bet jei sėklidės yra tuščios, tuomet situacija sunkesnė. Tokiu atveju jau nieko negalima pakeisti, telieka ryžtis donorinei spermai“, – sakė profesorius.

Užsiregistruoti konsultacijai pas urologą, hab. biomedicinos mokslų dr. prof. Balį Dainį galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.