Vaikas bijo dantų gydymo: ar narkozė – vienintelė išeitis?

Vaiko dantų gydymas, odontologo kabinetas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-10-05 10:57
Ką daryti tėvams, auginantiems itin jautrius vaikus, kurie, vos išgirdę, jog eis pas odontologą – pradeda verkti, o atvykus neleidžia net apžiūrėti dantų? Ar narkozė tokiu atveju – vienintelė išeitis, o gal yra efektyvių būdų nugalėti baimę gydytojams? 

„Kodėl vaikas bijo eiti pas gydytoją odontologą? Galbūt jis anksčiau turėjo nemalonios patirties odontologo kabinete, galbūt jam jau šiuo metu skauda dantuką, o gal apskritai vaikas niekada nėra buvęs pas odontologą“, – svarstė klinikos „Dantų specialistai“ gydytoja odontologė Justina Abalikštaitė.

Anot jos, svarbu išsiaiškinti potencialią baimės priežastį ir po truputį bandyti įgauti vaiko pasitikėjimą. Tėvai turėtų suprasti, jog baimių „prisijaukinimas“ nėra greitas procesas ir į odontologo kabinetą gali tekti ateiti kelis kartus, kol vaikas apsipras, atsipalaiduos ir leisis gydomas.

Nerimas – dažnas palydovas odontologo kabinete

Kalbant apie vaikų odontologinį gydymą, pasak J.Abalikštaitės, yra keletas su juo susijusių baimės formų. 

  • Pirma ir pati lengviausia – nerimas: tokie mažieji pacientai būna įsitempę, nerimastingi, jautrūs.
  • Antra ir kiek sunkesnė forma – konkrečių dalykų baimė, pvz. seilių atsiurbėjo, didelio garso procedūros metu, skausmo ir kt.
  • Trečia forma – fobija, kuomet pacientai paniškai ir nekontroliuojamai bijo visko, susijusio su odontologo kabinetu.

„Dažniausiai susiduriama su nerimu, jį stipriau ar silpniau jaučia dauguma mažųjų pacientų. Kiek rečiau, bet vis tiek sąlyginai dažnai pasitaiko odontologinio gydymo baimė. Pratinant vaiką prie procedūrų, su juo kalbantis, nerimą ir baimę galima sumažinti iki minimalaus lygio. Su tikrąja odontologinio gydymo fobija susiduriama rečiausiai, bet, deja, ji sunkiausiai ir koreguojama“, – pasakojo odontologė J.Abalikštaitė.

Gydytoja odontologė Justina Abalikštaitė
Gydytoja odontologė Justina Abalikštaitė

Pažintinė terapija

Kaip šnekėti su vaiku ir įkalbėti jį gydyti dantukus? Dažniausiai tokiais atvejais, pasak specialistės, yra taikoma pažintinė terapija. Vaikas pirmiausia supažindinamas su odontologine įranga (oro–vandens srove, seilių siurbtuku ir pan.), odontologiniais instrumentais (veidrodėliu, pincetu), juos leidžiama apžiūrėti, paimti, išsiaiškinama, kas kam naudojama. 

Jei vaikas sutinka, dantys nuvalomi šepetėliu ir pasta, patepami fluoro laku. Pagal amžių ir vaiko sąmoningumą pasakojama, kodėl reikia prižiūrėti ir gydyti dantis, kas nutinka, kai dantys suserga ir pan. Odontologė pastebėjo, jog dažnai mažus vaikus atlikti užduotį (šiuo atveju – išsižioti ir leisti apžiūrėti dantis) motyvuoja „prizas“ už darbą – lipdukas ar smulkmena iš odontologo kabineto (pirštinė, vatos voleliai ar seilių siurbtukas).

Kokios galimos išeitys, jei vaikas neleidžia gydyti dantų?

Jei vaiko gydymas odontologo kabinete tikrai neįmanomas, anot J.Abalikštaitės, rekomenduojamas gydymas su sedacija arba bendrine nejautra. Lietuvoje yra atliekamos kelių rūšių sedacijos: peroralinė (prieš gydymą duodamas išgerti vaistas), inhaliacinė (gydymo metu per kaukę tiekiamos „juoko dujos“) arba intraveninė (vaistas leidžiamas į veną). 

„Skirtingų rūšių sedacijos veikia šiek tiek skirtingai, bet apibendrinant galima sakyti, kad vaikas procedūros metu pilnai neužmiega, o yra truputį apraminamas. Jei šis gydymo būdas neveikia, tęsiama bendroje nejautroje, kuomet mažasis pacientas pilnai užmigdomas ir pabunda po procedūros“, – paaiškino odontologė.

Kaip dažnai tokiais atvejais taikoma bendra nejautra? 

Pasak J.Abalikštaitės, gydymas bendroje nejautroje yra rekomenduojamas tik tuomet, kai vaikas tikrai nesileidžia gydomas bei sedacija yra neveiksminga. 

„Kitaip tariant, dantų gydymas bendroje nejautroje nėra pirmo pasirinkimo būdas ir tėvai turėtų suprasti, kad gydytojas siūlo šį variantą tik būtinais atvejais. Kartais tėvai turi abejonių ir nerimo dėl bendrinės nejautros, todėl konsultacijos metu stengiamasi išsamiai atsakyti į klausimus ir paaiškinti. Aš mėgstu sakyti, kad bendrinė nejautra nėra „vitaminas“ sveikatai, bet jei reikia rinktis tarp skaudančių, pūliuojančių dantų ir kelių valandų vaiko užmigdymo, kad galėtume sugydyti dantis, manau, atsakymas akivaizdus“, – sakė odontologė.

Patarimai, kaip teisingai prižiūrėti vaiko dantis

Pirmas ir pats svarbiausias patarimas – atvesti vaiką pas gydytoją odontologą laiku, t.y., ne tuomet, kai jau yra problemų (dantų skausmas, traumos ir pan.), bet skirti laiko profilaktiniam ir pažintiniam susitikimui. Pirmasis vizitas turėtų būti tik išdygus pirmajam dantukui, jo metu tėvai informuojami, kaip teisingai prižiūrėti vaiko dantis, parenkamos tinkamos priemonės, apmokama dantų valymo.

Antras patarimas – už vaiko dantų valymą atsakingi tėvai ir dar kartą tik tėvai. Dantis rekomenduojama pradėti valyti tik išdygus pirmajam dantukui, tokiu būdu vaikas yra pratinamas prie neįprastos procedūros, formuojamas įprotis. Vaikui augant, stiprėja savarankiškumo jausmas, vis dažniau išgirstama frazė „aš pats“. 

Pasak J.Abalikštaitės, tėvai turėtų žinoti, kad vaikų smulkioji motorika nėra pilnai išsivysčiusi ir jie patys sau negali kokybiškai išsivalyti dantų, todėl po vaiko dantų valymo dantys dar kartą turi būti išvalyti tėvų. Iki maždaug 10 metų dantis turi valyti tėvai ar bent jau kontroliuoti, kaip jų atžala tai daro pats.

Trečias patarimas – suvokti, kad dantų ir burnos būklė yra neatsiejama nuo viso organizmo sveikatos. Jei dantis „serga“, t.y., pažeistas ėduonies, jį būtina gydyti lygiai taip pat, kaip gydytume skaudančią ranką. 

„Kartais išgirstame minčių, jog pieniniai dantys iškrenta, todėl jų gydyti nėra prasmės. Toks požiūris klaidingas, kadangi kiekvienas ėduonies pažeistas dantis burnoje sukelia riziką atsirasti skausmui, pūliavimui ar tinimui“, – tikino odontologė.

Tėvų baimės persiduoda vaikui

Portalui Manodaktaras.lt psichologė Ineta Žukauskaitė sakė, jog dažniausiai patys tėvai sukelia vaikui įtampą ir baimę savo elgesiu. 

„Tėvai pasąmoningai patys pradeda elgtis su vaikais sau nebūdingai, kai ruošiamasi vizitui pas gydytoją arba, šiuo atveju, pas odontologą. Vaikas viską jaučia – tėvų nusiteikimą, reakcijas ir netgi kokia intonacija kalbama apie vietą, kur jie vyks. Todėl vaikai jaučiasi taip, kaip tėvai“, – teigė psichologė.

Psichologė Ineta Žukauskaitė
Psichologė Ineta Žukauskaitė

Jeigu tėvai nepanikuoja, trumpai ir įtikinamai paaiškina, kad važiuoja parodyti ir „pasigirti“ dantukais kitam nepažįstamam suaugusiam – vaikas greičiausiai nepanikuos ir nebijos, kas jo laukia.

Pasak psichologės I.Žukauskaitės, visai kitaip vaikai reaguoja, kai vartojami žodžiai „teta“ ar „dėdė“, kurie apžiūrės, ar dantukai yra sveiki ir, jeigu nesveiki, reikės juos truputį pagydyti. Tada vaikui kyla daug klausimų: O kas bus, jei dantukai nesveiki? Kas laukia tame gydymo procese? Ar skaudės?

Žinoma, vežti vaiko nepaaiškinus, kur jam reikia vykti, anot pašnekovės, nepatartina, bet geriau tėvams nesureikšminti šio įvykio. 

Iš kur kyla vaiko baimės gydytojams?  

Pasak psichologės, vaikui baimės kyla dėl įvairiausių priežasčių, juk nepažistamas žmogus kėsinasi į jo asmeninę erdvę: „Vieni vaikai į savo erdvę įsileidžia svetimus žmonės greitai, kiti – lėčiau. Būtent tie, kurie yra intravertai, uždaresni, jiems sunku greitai „susidraugauti”. Tokiems vaikams svarbu matyti besišypsantį gydytojo veidą ir tolerantišką elgesį”, – paaiškino I.Žukauskaitė ir pridūrė, jog šios baimės labiau būdingos 2–10 metų amžiaus vaikams.

Kaip paruošti vaiką ir kokių klaidų nedaryti?

Pasak psichologės I.Žukauskaitės, vaikui svarbiausia jausti tėvų palaikymą, ramybę ir, priklausomai nuo amžiaus, paaiškinti, kas jo laukia. Jeigu tai yra mažas vaikas ir jeigu tai pirmas jo pasirodymas pas odontologą, geriausia nekalbėti apie skausmą, patikras ir „kad viskas greit pasibaigs“ tam, kad nesuformuotume jam negatyvios patirties. Geriausiai tai suformuoti kaip įvykį, kurio metu vaikas pasidžiaugs, kad jo dantukai jau užaugo. 


„Jeigu tėvai vyksta su vaiku pas odontologą gydyti dantukų, geriausia jam iš anksto paaiškinti, kodėl ten vykstama, kas jo laukia. Neverta minėti skausmo, adatų, nes vaikas jau iškart suformuoja savo galvoje neigiamą patirtį. Kita vertus, jeigu žinote, kad jūsų vaikas užima dažnai gynybinę poziciją, geriausia jam logiškai paaiškinti, kodėl bus geriau apsilankyti pas odontologą. Ir svarbiausia – vykti pas odontologą tik tuomet, kai vaikas tam pasiruošęs psichologiškai”, – patarė specialistė.

PATARIMAI:

  • Jeigu vaikui negresia joks pavojus sveikatai, nederėtų jo vežti pas odontologą ar bet kokį gydytoją per jėgą vien todėl, kad „reikia“. Geriausia sudominti jį: pasakoti, kad jis pamatys naują erdvę, kad sutiks žmones, kurie gydo kitus, jie kartu pažiūrės, ar jam viskas yra gerai. 

  • Smagiai pažaiskite kartu „daktarus“. Vaikas gali pats perimti iniciatyvą ir pabūti daktaru. Būdamas šiame vaidmenyje jis supras, kad nieko tame baisaus nėra.
  • Jautresniems vaikams prieš vykstant pas gydytojus geriausia apsilankyti toje medicinos įstaigoje iš anksto, kad nebūtų streso.