Vaikas miegodamas knarkia – kalti padidėję adenoidai?

Padidėjus adenoidams vaikui tampa sunku kvėpuoti per nosį, dažnai kvėpuoja pravira burna, knarkia miego metu. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-01-18 12:20
Jei vaikas dažnai serga sinusitu, ausų uždegimais, dažnai kvėpuoja pro burną, o miegodamas neretai knarkia – dėl to gali būti kalti išvešėję adenoidai. Kodėl vieniems vaikams jie padidėja, kokiais atvejais būtina operacija – apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su VU Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologe Vaiva Mickevičienė.

Kas yra adenoidai?

Adenoidai yra limfoidinio audinio struktūra, kitaip vadinama ryklės migdolu, esanti nosiaryklėje (tai yra vieta nosies gale, kur nosis pereina į ryklę). Adenoidai yra svarbi imuninės sistemos dalis, funkcionuojanti kaip pirmieji vartai (kartu su kitomis nosies ir ryklės struktūromis), kurie kontaktuoja su virusais ar bakterijomis. 

Adenoidai sudaryti iš B limfocitų (didesnė dalis) ir T limfocitų – svarbių imuninės sistemos ląstelių – sukontaktavus su virusu ar bakterija, adenoidus sudarančios ląstelės aktyvinamos, pradedami gaminti antikūniai, svarbūs kovai su infekcija. 

Dėl dažnų infekcijų vaikų amžiuje ir dėl to, kad adenoidai veikia kaip virusus sulaikanti kempinė, jie itin didėja ikimokykliniame amžiuje, todėl gali tapti – infekcijos šaltiniu. 

Klaidingai tėvams atrodo, kad vieni vaikai adenoidus turi, kiti – ne. Adenoidai formuojasi vaisiaus nosiaryklėje dar nėštumo metu, taigi, juos turi visi vaikai, tiesiog vieniems jie padidėja gan stipriai arba tampa infekcijos židiniu, kitiems niekada ir netampa kliniškai reikšmingi.

Gydytoja otorinolaringologė Vaiva Mickevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja otorinolaringologė Vaiva Mickevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokio amžiaus vaikams dažniausiai adenoidai išvešėja ir nuo ko tai priklauso? 

Adenoidams būdinga tam tikrai natūrali dydžio kaita. Įprastai adenoidai pradeda didėti 1,5–2 metų amžiaus vaikams. Dažniausiai tai sutampa su prasidėjusiomis/padažnėjusiomis slogomis pradėjus lankyti darželį. Adenoidų padidėjimas yra natūralus atsakas į padidėjusį imuninį aktyvumą ankstyvame amžiuje. 

Adenoidai didėja iki maždaug 5–6 metų amžiaus, kuomet pasiekia savo dydžio piką. Kurį laiką jie nekinta, tačiau augančio vaiko nosiaryklėje užima vis mažiau vietos, o vėliau pradeda mažėti ir galiausiai vėlyvoje paauglystėje, ankstyvame suaugusiųjų amžiuje jų nelieka. Taigi, dažniausiai adenoidų hipertrofija diagnozuojama 3–6 metų amžiaus vaikams. 

Nėra vienos priežasties, lemiančios greitesnį ar reikšmingesnį padidėjimą tam tikriems vaikams, tačiau adenoidų padidėjimui įtakos turi:

  • alergija įkvepiamiems alergenams,
  • gastroezofaginio refliukso liga,
  • pasyvus rūkymas (kuomet rūkoma namuose),
  • aplinkos užterštumas,
  • dažnos infekcijos,
  • tam tikros genetinės ligos (cistinė fibrozė, pirminė ciliarinė diskinezija). 

Kokie simptomai išduoda, kad vaikui padidėjo adenoidai? Jei vaikas dažnai knarkia naktį ar dažnai kosti dienos metu, rodos, be priežasties – ar tam gali daryti įtakos adenoidai?

Simptomus adenoidai sukelia tuomet, kuomet padidėja tiek, kad užima santykinai daug vietos nosiaryklėje, ir iš dalies ar pilnai blokuoja užpakalines nosies landų angas (choanas). Tuomet net esant visiškai laisvoms nosies landoms, pacientai negali laisvai kvėpuoti pro nosį. 

Padidėjus adenoidams tampa sunku kvėpuoti per nosį, ligoniai dažnai kvėpuoja pravira burna, dažnai būna prasižioję, knarkia miego metu, gali būti stebima apnėja (trumpalaikiai kvėpavimo sustojimo epizodai) miego metu. 

Ilgą laiką vaikams kvėpuojant pravira burna, formuojasi ydingas sąkandis, trinka viršutinio ir apatinio žandikaulio augimas, jei adenoidai nešalinami, formuojasi adenoidinis veidas. Dideli adenoidai gali blokuoti nosiaryklines Eustachijaus vamzdžio (kanalo, jungiančio nosiaryklę ir ausį) angas, todėl sutrinka vidurinės ausies ventiliacija, atsiranda slėgio pokyčiai, pradeda kauptis skystis už būgnelio. 

Tokiu atveju pacientai prasčiau girdi, vaikai neatsiliepia tyliau šaukiami, perklausinėja, kas jiems sakoma. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad adenoidai problemas sukelia ne tik tada, kai padidėja, tačiau net ir būdami pakankamai nedideli. Kartais dėl dažnų infekcijų adenoidai tampa lyg bakterijų rezervuaru, todėl tampa dažnų pūlingų ausies uždegimų, adenoiditų (adenoidų uždegimų), sinusitų, bronchitų priežastimi. 

Adenoidai yra minkšta struktūra nelygiu paviršiumi, turinti daug vagų, todėl čia gaminama daug sekreto, kuris sunkiai pašalinamas – giliai nosiaryklėje esančių išskyrų neįmanoma išpūsti ar ištraukti aspiratoriais, todėl jis sukelia kosulį, dažniau priepuolinį nakties metu, tik atsikėlus ar po intensyvesnio fizinio krūvio. 

Kaip tėvai gali padėti vaikui?

Į šį klausimą sunku atsakyti. Svarbu suprasti, kad adenoidų padidėjimas yra lėtinė, ne ūmi (1–2 savaičių) būklė, tad įtariant adenoidų padidėjimą, svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertintų adenoidų dydį, konservatyvus ar operacinis gydymas reikalingas. 

Kita vertus, žinant rizikos faktorius adenoidų didėjimui, galima juos koreguoti – nerūkyti namų aplinkoje, vengti alergenų, ar nesant galimybės jų išvengti tinkamai vartoti paskirtus vaistus, svarbus tinkamas nosies valymas slogų metu.

Kokie galimi pavojai vaiko sveikatai, jei išvešėję adenoidai nebus gydomi? Ar jie savaime sumažėja augant?

Taip, augant adenoidai pradeda mažėti ir galiausiai išnyksta vėlyvoje paauglystėje. Vis dėlto, jei adenoidai reikšmingai padidėję, tai yra per ilgas laikas laukti, kol jie sumažės natūraliai. 

Jei adenoidų padidėjimas reikšmingas ir nėra koreguojamas, vaikas ilgą laiką kvėpuoja prasižiojęs, miega išsižiojęs, formuojasi negrįžtami veido pokyčiai – adenoidinis veidas, kuriam būdingi tokie požymiai:

  • vertikaliai pailgas, siauras veidas su nuolat pravira burna,
  • viršutinė lūpa trikampio formos,
  • atvėpusi apatinė lūpa,
  • netaisyklingai augantys dantys,
  • siauras viršutinis žandikaulis,
  • aukštas kietojo gomurio skliautas,
  • pasyvus, ant apatinių dantų gulintis liežuvis,
  • gausus seilėtekis,
  • pavargusios, įkypos akys. 

Svarbu suprasti, kad tokie veido pokyčiai tampa nuolatiniai, todėl pašalinus per vėlai ar laukiant natūralaus sumažėjimo, jie neišnyksta. Vėliau gali būti reikalingas ortodontinis gydymas. 

Kita problema – minėtos ausų problemos dėl reikšmingo adenoidų padidėjimo. Atsiradus anksčiau minėtiems slėgio pokyčiams, kaupiantis skysčiui už būgnelio, tačiau nešalinant/nemažinant adenoidų, ausies būklė gali tapti lėtinė, vaikai pradeda prasčiau girdėti, dėl ko gali atsirasti mokymosi, dėmesio koncentracijos problemų, kalbos raidos sutrikimas. 

Skystis už būgnelio pamažu tampa klampesnis, gali tekti jį drenuoti pro būgnelį, uždelsus ne tik šalinti adenoidus, o ir statyti trumpalaikį vamzdelį į būgnelį skysčiui nutekėti. Žinoma, ne visada adenoidų gydymas yra operacinis, dažniau užtenka konservatyvaus – medikamentinio gydymo. 

Ir, reikia pastebėti, kad šios lėtinės adenoidų padidėjimo pasekmės tikrai negresia visiems vaikams, tačiau kuomet gydymas ar stebėjimas skiriami, rekomenduočiau nelaukti natūralaus jų mažėjimo ar palikti savieigai.

Kur pirmiausia tėvai turėti kreiptis?

Pirmiausia tėvai turėtų konsultuotis su vaiką gydančiu ir jo sveikatos būklę žinančiu šeimos gydytoju ar gydytoju pediatru. Dažnai konservatyvų gydymą paskiria jie. Nesant efekto arba kuomet jis trumpalaikis, ligoniai siunčiami ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo konsultacijai.

Kokiais atvejais gali prireikti operacijos? 

Adenoidektomija (adenoidų šalinimo operacija) yra viena dažniausių operacijų, atliekamų vaikų amžiuje ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Adenoidektomija yra rutininė dienos chirurgijos procedūra, kuomet tą pačią operacijos dieną vaikas išleidžiamas namo. Operacija šiais laikais atliekama pilnoje narkozėje, trunka apie 20–30 minučių. 

Pagrindinės adenoidų šalinimo operacijos indikacijos yra:

  1. Obstrukcinė miego apnėja (kvėpavimo sustojimo epizodai miego metu),
  2. Pasikartojantys pūlingi ausų uždegimai,
  3. Kartotinės bakterinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (adenoiditai, sinusitai),
  4. Sąkandžio/veido formavimosi problemos dėl ilgalaikio kvėpavimo pravira burna,
  5. Kelis mėnesius užsitęsęs sekrecinis vidurinės ausies uždegimas (būklė, kuomet už būgnelio kaupiasi skystis, kinta vidurinės ausies slėgis).