Vaikas serga – kokių klaidų neturėtų daryti tėvai

Vaikas serga. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-10-26 11:18
Vis stipriau siautėja peršalimo ligos, tad vaikai vis dažniau pareina iš darželio su varvančia nosimi, pradeda kosėti, o vieną rytą atsibunda karščiuodami. Vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė sako, kad labai dažna tėvų reakcija – jie nustemba, kodėl vaikas serga, o po to puola save kaltinti: buvo blogai aprengtas, sušalo, o gal perkaito?
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.

Vaikai turi sirgti, nes mokosi pasveikti

„To daryti tėvams tikrai nereikėtų. Vaikai serga, nes tai yra natūralus imuninės sistemos procesas. Tėvams reikėtų žinoti, kad vaikas privalo sirgti, jeigu nesirgs, tai ir neišmoks pasveikti. Bet kiekvieną kartą, kai vaikas pasiimamas iš darželio su sloga arba ryte atsikelia su temperatūra, tėvai nustemba ir visada sako: „Aš žinojau, kad sirgs!”, – sako vaikų gydytoja.

Medikė įvardina ir dar vieną tėvų klaidą – norą paskubinti vaiko sveikimo procesą. „Tai yra labai klaidingas mąstymas. Įsivaizduokite, kad mokote vaiką bėgti, bet laikote už pažastų ir dar barate, kodėl jis nebėga. Negalima paskubinti proceso, nes vaikas turi išmokti pasveikti“, – įsitikinusi medikė.

Gydytojos teigimu, besistengdami, kad vaikas kuo greičiau pasveiktų, tėvai bereikalingai priperka įvairių preparatų, puola jais girdyti vaiką. „Pavyzdžiui, nuperka sirupą nuo slogos ir tikisi, kad ji greičiau baigsis. O sloga praeina tik per 2 savaites! Suaugusiems ji baigiasi per savaitę, o vaikams gydoma 14 dienų. Kosuliui gydyti irgi nuperkama įvairiausių sirupėlių, o juk normalu vaikui kosėti net 4 savaites“, – pastebi gydytoja I.Plėštytė – Būtienė, todėl labai naivu tikėtis, kad išgėręs sirupo vaikas ims ir pasveiks per kelias dienas.

Trečia tėvų klaida gydytoja įvardina kaltės jausmą. Kai vaikas suserga, tėvai pradeda graužtis. „Dažnai girdžiu tėvų komentarus: tai aš sušaldžiau, aš perkaitinau, aš kažką blogai padariau. To daryti tikrai nereikėtų, nes nuo mūsų nelabai kas priklauso. Nors tėvai neretai jaučiasi visagaliais, bet peršalimo ligos jiems nepavaldžios. Mes galime vaikus tik nuo traumų apsaugoti ar nuo nelaimingų atsitikimų, bet nuo slogos, deja, ne“, – tvirtina medikė.

Lakmuso popierėlis vaiko savijauta

Daug metų medikai mokydavo tėvus neskubėti mušti vaikui temperatūros, kol ji nepakyla iki 38,5 laipsnių. Vaikų gydytoja I.Plėštytė – Būtienė atkreipia dėmesį, kad karščiavimo gydymo rekomendacijos yra pasikeitusios. „Dabar rekomenduojama mušti temperatūrą, kai vaikas blogai jaučiasi. Jeigu temperatūra 37,5 laipsnių, bet jis labai blogai jaučiasi, reikia duoti temperatūrą malšinančių vaistų. Nors tokia temperatūra ir nėra efektyvi, virusai geriausiai žūva, kai temperatūra siekia 37,8 laipsnio. Bet kai pati liga vaiką labiau vargina, jis neturi jėgų kovoti“, – pataria medikė.

Gydytoja tvirtina, kad nėra protinga minutė po minutės laukti, kol temperatūra pakils iki 38,5 ir tada būtinai duoti vaistus. „Galima leisti temperatūrai užkilti ir daugiau, kad ir iki 39 laipsnių, jeigu vaikas pakankamai gerai jaučiasi. Nereikia mušti temperatūros. Tai žinoma priklauso nuo vaiko amžiaus. Iki 40 laipsnių leisti temperatūrai užkilti nereikėtų, nes jau kyla grėsmė gyvybei“, – sako medikė. Pasak jos, pagrindinis rodiklis yra vaiko savijauta, o ne skaičiukai termometre, nes šių prietaisų yra visokiausių ir neretai jie nėra labai tikslūs.

Klaida sergantį vaiką versti valgyti

Tėvai neretai daro dar vieną klaidą versdami sergantį vaiką nors kiek pavalgyti, siūlydami skaniausius kąsnelius. Pas mus įprasta, jeigu kas nors guli ligoninėje, tai eidami aplankyti būtinai nešame bananus, apelsinus, kitokius vaisius, sultis, kad ligonis pasistiprintų ir greičiau pasveiktų. „Realybė tokia: ko jau neprivalgėme, to jau ir neprilaižysime. Jeigu iki ligos vaikui trūko vitaminų, tai susirgus jų duoti tikrai nereikia, nes jais maitinsime mikrobus, o ne patį vaiką“, – tvirtina vaikų gydytoja.

Pasak medikės, natūralu, kad sergantis vaikas nenori valgyti. Juk ir suaugusieji sirgdami neturi apetito: „Todėl, kad žmogaus imuninė sistema tikrai nepasiruošusi žiūrėti, kuo mes užpildome savo žarnyną. Ji turi gerokai svarbesnę užduotį gintis nuo mikrobų, esančių nosyje ar gerklėje“.

Gydytoją stebina panikuojantys tėvai, kurie vaikui susirgus, primygtinai stengiasi priversti ligoniuką ir pavalgyti, ir išgerti kuo daugiau skysčių. Yra ir tokių tėvelių, kurie gabena vaikus į ligoninę ir reikalauja, kad jiems būtų statomos lašinės su skysčiais. „Visada akcentuoju, kad parą nevalgęs vaikas tikrai nenumirs. O jeigu dar suvalgo šaukštą košytės ar sugraužia obuoliuką, tai ir skysčių jam pakaks. Tikrai ne laikas mokyti kuo daugiau gerti, kai jau vaikas serga, blogai jaučiasi. Taip pat ir mokyti sveikai maitintis sergančio vaiko irgi nereikia“, –  tvirtina gydytoja.

Pasak medikės, tėvai neretai elgiasi keistai: kol vaikas neserga, tai galima triauškinti traškučius ir visokį greitą maistą, o jam susirgus meniu pasikeičia kardinaliai: dabar jau valgysime daržoves! „Vaikui dar didesnis šokas. Kvaila nuspręsti pradėti gyventi sveikai, kai jau vaikas nebesveikas. Ligai reikia ruoštis pamažu, kol jos dar nėra. Ugdyti įpročius, papildyti natūralių vitaminų resursus, išmokyti vaiką išgerti daugiau skysčių“, - įsitikinusi gydytoja I.Plėštytė – Būtienė.

Grūdinimas – gyvenimo būdas

Medikė sako, kad nereikėtų grūdinimo vertinti kaip panacėjos: „Nebus taip, kad vaiką užgrūdinsime ir jis visai nebesirgs. Jeigu jos virškinimo sistema yra silpna, grūdink negrūdinęs, jis vis tiek sirgs“. Gydytojai ne kartą teko matyti tėvų pastangas, kai nuo pirmadienio pradeda vaiką grūdinti, o antradienį jis jau su temperatūra, o diagnozė – angina. „Labai klaidingai įsivaizduojame, kad grūdinti – tai aplieti šaltu vandeniu. Grūdinimas turėtų būti gyvenimo būdas. Kaip manęs klausia, kaip pradėti vaiką grūdinti, tai atsakau, kad pirmiausia turėtų išsijungti mygtuką galvoje, kad vaikas susirgs. Bet kokiu atveju jis sirgs!“, – pastebi vaikų gydytoja.

Pasak medikės, vaikui užsigrūdinti nepadeda ir perdėtas tėvų rūpinimasis: „Nusimovė vaikas lauke kepurę – oi, užsimauk kepurę – susirgsi! Bet juk vaikas suserga ne todėl, kad nusimovė kepurę. O juk reikia stebėti vaiko kūno signalus: kaip dažnai jis nusimauna pirštines, nepatinka megztinis ar striukė – plėšia nuo savęs. O ką daro tėvai? Apvelka dar vieną sluoksnį – nes kitaip sušals. Nei grūdinimas, nei gydymas neturi būti drastiškas. Viskas turi būti daroma palaipsniui. To paties apsiliejimo šaltu vandeniu reikia pratintis pusę metų ir vandenį atvėsinti po truputį“.

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė konsultuoja "Vaikų klinikoje „Mama, aš sergu“