Vaiko raida iki 1 metų: kokie požymiai rodo, kad ji vėluoja?

Vaiko vystymasis ir raida / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-12-09 19:55
„Kuris greičiau?“– taip galima būtų pavadinti etapą, kai mamos nesąmoningai ima lyginti savo kūdikių raidą su kitais vaikais: kodėl mano mažylis dar nesivarto, o kaimynės jau sėdi ir pan. Kaip portalui manodaktaras.lt sakė vaikų kineziterapeutė Viktorija Paltanavičiūtė, kievienas vaikas vystosi individualiai, tačiau visgi yra požymių, parodančių, jog vaiko raida vėluoja.

Raida – nenutrūkstantis procesas, kuris, pasak kineziterapeutės, prasideda dar apvaisinimu ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Tai tarsi tobulėjimas visose srityse. Vaikui augant, nuolat tobulėja ir vystosi jo motorinė (judėjimo), kognityvinė (pažinimo), kalbos bei socialinių įgūdžių raida.

Vaikų nedera lyginti tarpusavyje

„Labai dažnai tenka girdėti mamų istorijas kaip, pavyzdžiui, draugės mažylis jau moka stovėti, o štai mano tokio amžiaus vaikas dar tik išmoko sėdėti. Mano mažylis dar negriebia žaisliukų, o kaimynės dukra jau bando juos pasiekti. Tai dažnai tėvams kelia nerimą – ar mano vaikui viskas gerai? Žinoma, vaikų nereikia lyginti tarpusavyje, bet visgi verta žinoti, pagal kokius požymius galima atpažinti, ar kūdikio raida neatsilieka”, – pasakojo kineziterapeutė V.Paltanavičiūtė. 

Itin svarbi kūdikio motorinė raida, kuri itin tobulėja iki vienerių metų amžiaus. Motorinę raidą apima judėjimas, pradedant nuo galvos pasukimo ir nekoordinuoto rankų bei kojyčių judinimo iki tvirto vaikščiojimo bei mokėjimo manipuliuoti daiktais. Taip pat labai svarbu stebėti mažylio kalbos ir bendravimo įgūdžius.

Dar vienas labai svarbus aspektas, pasak kineziterapeutės – tinkamos literatūros apie vaikų vystymąsi ir raidą pasirinkimas bei teisingas jos supratimas. 

„Pavyzdžiui, jeigu rašoma, kad kūdikis turėtų pradėti sėdėti tiesia nugara nuo 7 mėnesių, tai nereiškia, kad nukeliavęs miegoti 6 mėnesių, o atsibudęs septinto mėnesio rytą iškart sėdės tiesia nugara. Turime sąmoningai suprasti, kad vystymosi pokyčiai vyksta skirtingai ir literatūroje dažniausiai yra pateikiama riba: „nuo...iki”. Svarbiausia stebėti, ar mažylio raida sisteminga”, – paaiškino V.Paltanavičiūtė. 

Ką vaikas turėtų mokėti atlikti tam tikrame savo amžiaus tarpsnyje?

Jeigu pastebite, kad jūsų vaiko raida ilgesnį laiką nekinta arba, sulaukus tam tikro amžiaus ribos, jis neatlieka tam tikrų veiksmų, kineziterapeutė rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją bei pradėti kartu sekti ir vertinti vaiko raidos pokyčius. 

Kūdikis iki 2 mėnesių turėtų mokėti: 

  • kreipti akis į ryškesnę šviesą,
  • mokėti pasukti galvytę,
  • pradėti stebėti ryškesnius judančius daiktus, fiksuoti žvilgsnį,
  • gulėdamas ant nugarytės turi išlaikyti galvytę vidurio linijoje, o paguldžius ant pilvelio – bandyti ją pakelti,
  • reaguoti į garsus, pradėti šypsotis.


Kūdikis nuo 3 iki 4 mėnesių turėtų mokėti:

  • galvytę pakelti ir gerai ją kontroliuoti, gulėdamas ant pilvelio,
  • gulėdamas ant pilvelio atkelti krūtinę ir remtis dilbiais (ketvirtą mėnesį),
  • su rankytėmis siekti, griebti ir išlaikyti daiktą,
  • rankytes suvesti į vidurio liniją, jas tyrinėti ir pradėti dėtis į burnytę, atgniaužti kumštelius,
  • gerai sekti daiktus akimis bei pasukdamas galvą, reaguoti į skleidžiamą garsą.
  • šypsotis, reaguoti į žmones, pakalbintas aktyviai judinti kojytes ir rankytes, gali pradėti juoktis balsu. Skirtingai reaguoja į svetimus žmones: atsiranda tėvų atpažinimas.
  • gali pradėti verstis nuo nugaros ant pilvelio. 

Kūdikis nuo 5 iki 6 mėnesių turėtų mokėti: 

  • šio laikotarpio pradžioje pagauti savo kojytes, o pabaigoje – jas pradėti dėtis į burnytę,
  • verstis nuo nugarytės ant pilvelio ir pradeda mokytis verstis atgal (nuo pilvelio ant nugaros),
  • penktą mėnesį statomas ant kojyčių remtis pirštukais, o šeštą – jau pilna pėdute.
  • gulėdamas ant pilvelio – pakelti galvytę 90 laipsnių kampu, atsiremti delniukais.
  • maždaug nuo 5,5 mėn. jau galima pradėti sodinti (sėdės sulinkusia nugara rankytėmis remiantis į priekį),
  • perimti daiktus iš vienos rankytės į kitą. 

Kūdikis nuo 7 iki 8 mėnesių turėtų mokėti:

  • keliauti po kambarį vartantis (nuo pilvo ant nugaros ir atgal),
  • sėdėti tiesia nugara, be jokios atramos,
  • gulint ant pilvo užtikrintai laikyti galvą 90 laipsnių kampu ir puikiai išsilaikyti remiantis delnais,
  • pastatytas išlaikyti kūno svorį, į pagrindą remtis pilna pėdute, savarankiškai pastovėti ketetą sekundžių laikantis už baldų,
  • tyrinėjti daiktus juos dedantis į burną ir kramtant,
  • daugiau „kalbėti”, atidžiai stebėti aplinką, domėtis smulkiais daiktais,
  • apie 8 mėnesį – išsikelti ant tiesių rankų ir kojų, sulenktų per kelius (ropomis), ir pradėti judėti pirmyn atgal (gali jau mokėti šliaužti).

Kūdikis nuo 9 iki 10 mėnesių turėtų mokėti:

  • pats atsisėsti ir ilgesnį laiką išsėdėti be atramos,
  • atsistoti įsikibus ir pastovėti keletą sekundžių,
  • laikotarpio pradžioje – domėtis smulkiais daiktais (atsiranda „pincetinis” griebimas, o laikotarpio pabaigoje – „žnyplinis”).
  • ploti „katutes”,
  • dėmesį sukoncentruodi ilgesnį laiką, tyrinėjant kažkokį žaisliuką, stebint daiktą ar pan.
  • gerai išsikelti ant rankų ir kojų, pradėti šliaužti ir ropoti (dažniausiai atbulomis).
  • laikotarpio pabaigoje – vaikštinėti laikantis už baldų šoniniu žingsneliu, gali pradėti mokytis žingsniuoti į priekį prilaikomas už pečių. 

Vaikas nu 11 iki 12 mėnesių turėtų mokėti:

  • koordinuotai keliauti pristatomuoju, šoniniu ėjimu laikantis už baldų, kai kurie mažyliai jau pradeda žingsniuoti savarankiškai arba prilaikomi už pečių.
  • Išlavėja „žnyplinis” griebimas, puikiai moka žaisti su dviem žaisliukais, smulkius daiktus ima „pincetinis” griebimu, naudoja visus pirštus, mėto daiktus, moka ieškoti paslėpto daikto.
  • šliaužioti ir ropoti į priekį, puikiai atsisėsti iš ropojimo padėties ir labai lengvai pereiti į ropojimą,
  • suvokti erdvę,
  • daiktus išimti ir sudėti atgal į dėžutę (išimti ir išpilti pavyksta kur kas geriau). Mažiau daiktus tyrinėja dėdamas į burną. 

„Taigi, kiekvieno vaiko raida – individuali, tačiau nepamirškime jam padėti sveikai vystytis ir augti. Kuo daugiau su juo bendraukime, skirkime laiko žaidimams, pokalbiams bei smagiems pasidūkimams”, – patarė vaikų kineziterapeutė V.Paltanavičiūtė.