Vaikų mityba / Shutterstock nuotr.

Vaikų mityba: kokių klaidų reikėtų nedaryti?

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2019-12-02 08:00
Šventės, moksleivių atostogos, daugiau laisvo laiko ir pramogų džiugina visą šeimą. Tačiau ar šventinis laikotarpis neišbalansuoja sveikos mūsų vaikų mitybos? Juk ir suaugę žmonės per šventes būna gerokai atlaidesni ir į mitybos patarimus pasižiūri pro pirštus. Tad kokių vaikų mitybos klaidų reikėtų nedaryti, kalbame su vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologe-alergologe Indrė Plėštytė – Būtiene.
Kaip tėvai tinkamai turėtų maitinti savo vaikus? Į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Nekeisdami pačių tėvų elgesio, negalime išmokyti vaiką sveikos mitybos įgūdžių. Vaikas kopijuoja savo tėvus, tad pirma mes patys turėtumėm išmokti gyventi sveikai. Svarbu ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip. Svarbu tinkamas režimas, kad vaikui nereikėtų ilgą laiką badauti, o po to vienu prisėdimu suvalgyti didelio kiekio maisto. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaikas jaučiais pavalgęs vieną ar kitą produktą – t.y. reikia išmokyti jį jausti savo kūną ir suprasti jo siunčiamus signalus. Kol vaikas mažas, tai gali padaryti ir tėvai.

Be abejo, maistas turi būti subalansuotas ir kiek įmanoma įvairus. Nuolat valgoma net ir pati sveikiausia košė trikdys mūsų organizmą. Tik duodami įvairų maistą, mes užtikrinsime, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, mineralus ir vitaminus.

Valgyti reikėtų pamažu, neskubant, skiriant laiko ir sukramtymui, ir pabendravimui su šeima. Tik nereikėtų bandyti įpiršti vaikui neskanaus maisto atitraukiant jo dėmesį televizoriumi ar planšete.

Nemanau, kad tėvams reikėtų aiškinti, kad maistas turėtų būti sveikas ir nekenkti vaikui. Maisto priedų: dažiklių, konservantų ir kitų priedų perpildytas maistas gal ir bus vaikui skanus, bet tikrai nėra tinkamas. Visai šeimai reikėtų valgyti kuo švaresnius, ekologiškus maisto produktus.

Kiek ikimokyklinio amžiaus vaikas turėtų išgerti vandens per dieną?

Iš tiesų aš gana skeptiškai žiūriu į visas vaikams skirtas griežtas normas. Nemanau, kad per prievartą girdomas vaikas laibai džiaugiasi. Mano nuomone, labai svarbu stebėti simptomus, kurie parodo, kad vaikui trūksta vandens – t.y. sausos lūpos, baltas apveltas liežuvis, sausa oda, retas šlapinimasis, labai koncentruotas tamsiai geltonos spalvos šlapimas, užkietėję viduriai ar kiti virškinimo sutrikimai. Jei to nėra, vaikas gerai jaučiasi, vadinasi jis vandens gauna pakankamai. Na, o kalbant apie normas, vidutiniškai vaikams per dieną reikėtų išgerti 30 mililitrų vandens skaičiuojant  l kilogramui vaiko svorio.

Ką rekomenduotumėte įdėti vaikams į priešpiečių dėžutę?

Priešpiečių dėžutėje turėtų būti tie maisto produktai, kurie vaikui yra skanūs. Nėra prasmės dėti to maisto, kurį vaikas pakeliui į namus išmes. Todėl pirmiausia siūlau pildyti dėžutę kartu su vaiku, važiuoti kartu į parduotuvę ir tartis kas jam patiktų.  

Dėti reikia nedidelėmis porcijomis įvairius užkandžius. Riešutų saujelę, obuolį, sumuštinį, morkų ar kitų daržovių. Tik problema dažniausiai ne tai, ką dėti, bet kaip įtikinti vaiką nesijausti nesmagiai mokykloje, išsitraukti iš kuprinės dėžutę ir valgyti. Jei klasėje nebus vaikų, kurie taip pat nešasi priešpiečių dėžutes, jūsų vaikas tikrai jaus gėdą valgyti vienas. Dėl to pasitaiko ir patyčių. Tad tėvai turėtų pasirūpinti, kad visa klasė draugiškai neštųsi priešpiečių dėžutes, ir, be abejo, klasės mokytoja pritartų šiai iniciatyvai. Tuomet ir kito vaiko atsinešti brokoliai ar salotos atrodys skaniau ir pats panorės paragauti.

Nesiūlyčiau dėti lengvai gendančių produktų. Pavyzdžiui, jogurtai, kad ir kokie skanūs būtų, greitai genda ir labai mėgsta išsilieti kuprinėje. Nerekomenduojami ir rūkyti mėsos gaminiai. Ir ne tik dėl juose esančių kenksmingų medžiagų, bet ir dėl kvapo, kuris pasklinda ir už klasės ribų vaikui išsitraukus priešpiečių dėžutę.

Saldainiai, šokoladukai ir labai saldūs sausainiai taip pat neturėtų būti dėžutėje. Lengvai įsisavinami angliavandeniai lengvai ir išnyksta. Tuomet nepraėjus nė valandai vaikas vėl bus alkanas. Šalia dėžutės turėtų būti ir vandens buteliukas. Vaisvandenių tikrai nereikia.

Taip, vaikus labai vilioja ir mokykloje ir už jos ribų parduodami skanumynai.  O kai jis alkanas, viskas atrodo daug skaniau. Todėl verta susitarti su vaiku, kad pirkti skanumynus galima tik tada, kai priešpiečių dėžutė ištuštėjusi. Jei ją pripildysime sveikais ir sočiais užkandžiais, galbūt vaikas mažiau norės kitokių gėrybių.

Ką daryti, jei vaiko svoris per didelis arba atvirkščiai – per mažas?

Pirmiausia – išsiaiškinti ar šie svorio pakitimai yra norma, ar ne. Jei neatitinka to amžiaus vaikų normų, reikia bandyti išsiaiškinti, kodėl taip yra. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais specialistais – gastroenterologu, endokrinologu, atlikti reikalingus kraujo tyrimus. Pakankamai laiko skyrus šeimai ir surinkus visą reikalingą informaciją, gana lengvai randama priežastis. Tačiau svorio korekcija – tai ilgas ir atkaklus darbas. Viena tabletė nieko neišspręs. Tam turi būti pasiruošusi visa šeima. Deja, tėvai dažnai mano, kad gydytojas viską padarys už juos. Tai neįmanoma. Tėvai neturėtų teisintis, neva „mes visi šeimoje stambūs“ ar „vaiką močiutė primaitino“ arba „kad jis nieko kito nevalgo, tik saldainius“. Pasiteisinimai nėra tinkamas gydymas ir gali nulemti įvairiausias vaiko ligas.

Kaip suformuoti vaikams teisingus mitybos įpročius: ar padeda žaidimai, ar tik tėvų pavyzdys?

Viskas padeda, kas nekenkia. Svarbiausia, kad maistas netaptų bausme, kad vaikas  nesietų valgymo su pykčiu, nuolatiniais barniais ir prikaišiojimu. Mažiems vaikams padeda žaidimai, susitarimai, o vyresniems – kompromiso ieškojimas. Jeigu vaikas nevalgo, svarbu surasti priežastį kodėl. Papildomi tėvų raginimai ir bėgiojimas iš paskos su košės šaukštu tikrai nėra tinkamas problemos sprendimo būdas. Verčiau mokykite vaikus pasigaminti maistą patiems. Taip nevalgiukai susipažįsta su produktais, netgi pradeda ragauti.

Su vyresniais vaikais reikėtų rasti bendrą sutarimą. Priekaištais, kad jie valgo tik saldainius ar traškučius, nieko nepasieksime. Vienas iš mano patarimų – sutarti su vaiku, kad jis tą saldainį užsidirbtų. Tegu padaro pritupimų, atsispaudimų, iššluoja namus arba 5 kartus aplink namą apibėga. Tuomet fizinis krūvis bent kiek bus didesnis, stiprės kūnas. O kitą kartą, kai vaikas užsimanys saldumynų, gerai pagalvos ar tikrai jo nori.

Galima pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis. Įvairios programėlės, priminimai, skambučiai ar žinutės tikrai atkreips vaiko dėmesį, kada ir kaip reikia valgyti. Visus sveikos mitybos įgūdžius įmanoma suformuoti – reikia tik fantazijos ir noro.

Dažnai vaikai daugiau žino apie sveiką mitybą nei mes, suaugę. Juos tikrai to moko darželyje ir mokykloje. Paklauskite jų, ką jie žino, ko išmoko ir kartu aptarkite tas žinias. Galite ir patikrinti žinias realybėje – ragaukite įvairaus maisto, matykite maisto spalvas, nuvažiuokite į daržą ar sodą ir parodykite vaikams, kaip viskas auga ir atrodo. Vaikai yra smalsūs. Būkite smalsūs ir jūs. Pažiūrėkite į pasaulį vaiko akimis ir maistas jums bus ne tik įprastas ritualas, bet ir kažkas įdomaus ir stebuklingo.

Jau visai netrukus didžiosios metų šventės ir mokinių atostogos. Kaip švenčių metu nedaryti mitybos klaidų, o jeigu taip nutinka, kaip grįžti į mitybos ritmą vaikams po mokinių atostogų?

Per šventes visa šeima bus namie, turėtų būti ir daugiau laiko pasirūpinti naminiu, sveiku maistu. Jei vaikai neis į mokyklą, tėvams bus paprasčiau prižiūrėti jų mitybą. Ne paslaptis, kad mokyklinukai, ypač vyresnių klasių, linkę patys pirkti aplink mokyklą esančiose parduotuvėse sveikatai nepalankius maisto produktus – traškučius, saldainius ar vaisvandenius. Per šventes didesnė rizika prisivalgyti daugiau saldumynų, ne paslaptis, kad ir močiutės mėgta jais palepinti anūkus. Nėra blogai, jei tėvai nuperka viena kitą saldainį ar ledų – jei nepiktnaudžiaujama, tuomet tai tikrai nekenkia. Pasidžiaugti ir pasilepinti retkarčiais galima. Svarbu tik, kad gardumynai nepakeistų įprastos vaiko mitybos.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.