Rėkiantis vaikas

Vaikų neurologė J.Žukauskienė: supermamos nepagalvoja, kad savo nerimą perduoda vaikams

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-06-23 12:15
Į vaikų neurologę Jurgitą Žukauskienę dažnai kreipiasi tėvai, kuriems neaišku, kodėl vaikui skauda galvą, nugarą ar kojas. Gydytoja konsultuoja ir aiškinasi neaiškių skausmų, netipinių judesių priežastis. Kartais tėvai pasakoja apie vaiką ištikusį priepuolį, alpimus. Būna pacientų, kuriems pasirodyti neurologui rekomenduoja mokytojai, nes vaikams nepavyksta sukaupti dėmesio arba jo elgesys kažkuo skiriasi nuo kitų vaikų.
Dažnai kreipiasi ir kūdikių mamos, ypač auginančios savo pirmąjį vaiką. „Ar toks judesys normalus, ar jam viskas gerai? Jos lygina savo kūdikėlį su kitais vaikais ir tada jau pasipila klausimai: kodėl šešių mėnesių jis dar nesėdi, o kiti jau sėdi. Nors iš tikrųjų nė vienas 6 mėnesių kūdikis tvirtai dar tikrai nesėdi“, – sako vaikų neurologė J.Žukauskienė.

Gydytoja pastebi, kad yra atskira kategorija supermamyčių, kurios pagal vieną simptomą ir pačios bando susirasti diagnozę internete, o po to diskutuoja su medike. Pasak J.Žukauskienės, tokios mamos pačios labai nerimauja ir net nepagalvoja, kad savo nerimą perduoda vaikams. „Esu pastebėjusi, kad kai pasakai vaikui girdint, kad jis yra visiškai sveikas, o jo mama skundėsi kažkokiomis vaiko emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti visiškai normalu jo amžiuje, tai net matai, kaip vaikui palengvėja“, – pasakoja vaikų neurologė. Vaikai mato ir patys užsikrečia tėvų nerimu, todėl tikrai verta gerai apie tai pagalvoti.  

Tyrimai – kai tikrai yra būtina

Medikę kartais nustebina ir tėvų atkaklumas, kai jie primygtinai prašo tokių tyrimų, kurie, gydytojos įsitikinimu, nėra tikslingi, o pašalinį poveikį gali turėti. „Tikrai nesinori skirti. Na pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, kai ją reikia skirti dėl patirtos traumos – tai nėra jokių abejonių, bet jei prašoma dėl mamos nerimo –  tai kyla etinė dilema. Kaip čia įtikinti mamą, kad vis dėlto šitoje situacijoje jis nėra toks svarbus, kad vaikas be reikalo patirtų spinduliuotę“, – savo patirtimi dalinasi J.Žukauskienė.

Jos teigimu, netikslinga be reikalo skirti ir visiškai sveikatai nepavojingus tyrimus, pavyzdžiui kraujo tyrimą. „Jis nėra pavojingas, bet sukelia vaikui skausmą, todėl kartais pagalvoji, ar čia būtinai jo reikia vien todėl, kad tėvai nerimauja dėl susigalvotos diagnozės. Galbūt vaikui tikrai reikės atlikti kraujo dėl svarbesnių priežasčių, tai kam čia bereikalingai jam kelti baimę?“ – dalinasi savo abejonėmis vaikų neurologė.

Pasak medikės tėvai linkę nustatyti vaiko ligas iš vieno simptomo, o tai dažniausiu atveju nepasitvirtina. O jeigu pataiko, kad įtarimai pasitvirtina, tai gydytojas nustato diagnozę įvertinęs kur kas daugiau simptomų ir išanalizavęs visas aplinkybes.

Informacija tik iš patikimų šaltinių

Kai diagnozė jau yra nustatyta, gydytoja J.Žukauskienė nieko prieš, kad tėvai domisi, ieško informacijos apie vaiko sveikatos sutrikimą. „Tik tada aš jau pasistengiu rekomenduoti patikimą autorių, kad ne šiaip aklai ieškotų internete bet kokios informacijos, bet semtų žinias iš patikimo šaltinio, kur žinau, kad bus normaliai viskas paaiškinta“, – sako medikė.

Pasak gydytojos, tėvams visada geriau žinoti daugiau, nes jie ne viską atsimena po konsultacijos, kas jiems buvo pasakyta. „Ne viską spėji ir pasakyti, ypač jeigu tai yra specifinio gyvenimo būdo reikalaujanti problema, tikrai reikia tėvams skaityti ir domėtis. Arba, jeigu skundžiasi vaiko elgesio problemomis, tėvams pasakai, kad mediciniškai vaikas yra sveikas, bet parekomenduoji  pasiskaityti, nes patikimoje literatūroje tėvai gali surasti gerų idėjų dėl vaiko ugdymo“, – pasakoja gydytoja neurologė. Kartais tėvai nesupranta, kad netipinis vaiko elgesys nebūtinai yra neurologinė liga.

„Jeigu 2 metų vaikas krenta ant žemės ir pradeda rėkti, tai juk jis nėra ligonis. Dviejų metų vaikui kartais dar visai leistina nesuvaldyti emocijų, negražiai elgtis, verkti,  ir tai nereiškia, kad jis serga neurologine liga. Kai 10 metų vaikas taip elgiasi, tai jau nelabai adekvatu, o 2 metų tai tikrai dar leistina, normalu, kažkada išmoks kitaip reikšti savo emocijas“, – sako medikė. Pasak gydytojos,  tokios situacijos nėra tipinės neurologinės problemos, bet su tokiais nusiskundimais pacientai kreipiasi gana dažnai. Tėvams, matyt, atrodo, jeigu vaikas taip elgiasi, tai jau tikrai serga kažkokia neurologine liga. Neretai atsiranda ir komentarų bei patarimų iš šalies.

Užsiregistruoti pas gydytoją vaikų neurologę Jurgitą Žukauskienę galite ČIA.