Vaikų su autizmo sutrikimu skaičius išaugo visame pasaulyje: neurologė paaiškina priežastis

Autizmas; vaikų raidos sutrikimai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-04-08 13:53
Autizmas – raidos sutrikimas, didžiausią įtaką turintis žmogaus socialinei sąveikai, bendravimui ir trunkantis visą gyvenimą. Tačiau, kaip pastebi daugelį metų su vaikų raidos sutrikimais dirbanti gydytoja neurologė Laima Mikulėnaitė, mūsų visuomenėje dažnas vis dar vengia bendrauti su kitokiais žmonėmis, nes tiesiog nežino kaip. Ką turėtumėme žinoti apie autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir kodėl pasaulyje stebima jų augimo tendencija?

„Daugelis vis dar mano, kad autizmo sutrikimą turintis vaikas nenori bendrauti. Tai netiesa. Tiesiog jis užmezga kokybiškai kitokį santykį su kitu žmogumi, kitaip jaučia ir suvokia pasaulį“, – paaiškino VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro gydytoja neurologė L.Mikulėnaitė.

Vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.
Vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė / Tomo Vinicko nuotr.

Autizmo ypatumai

Autizmo sutrikimo simptomai yra labai įvairūs ir kiekvienas vaikas, anot gydytojos, yra unikalus, turintys tik jam būdingus požymius.

Visgi išskiriami dažniausiai pasitaikantys autizmo ypatumai:

  • vaikas nežiūri į akis, jei kažkas jį kalbina;
  • pats pirmas neprieina ir nepradeda pokalbio;
  • neastiliepia šaukiamas vardu;
  • kalba tik apie tai, kas jam įdomu;
  • bendrauja tik tuomet, kai jis pats nori arba kai jam ko nors reikia;
  • nesupranta žodžių perkeltinės reikšmės;
  • vaizdinę informaciją neretai suvokia geriau nei žodinę;
  • kai kurie labai mažai kalba ir renkasi bendrauti tik gestų, paveikslėlių pagalba ar kitais komunikacijos būdais.

Dar viena autizmo sutrikimo požymių grupė, pasak neurologės, yra keistenybės plačiąja prasme: įvairios vaiko rutinos, pomėgiai, keistas elgesys ir kt. Labiausiai išoriškai pastebimas autizmo požymis – vienodi, pasikartojantys stereotipiniai judesiai, pavyzdžiui, vaikas gali nesustodamas bėgioti ratu, ilgai ploti rankomis, straksėti, linguoti į šonus ar purtyti galvą.

„Taip jis elgiasi, vedinas savų pojūčių – arba jų per daug ir stengiasi kaip galima greičiau išvengti, arba per mažai ir tuomet nori jų gauti. Pavyzdžiui, toks vaikas gali eiti tik viena gatvės puse ir niekaip neįkalbėsite jo eiti kita puse, arba ilgą laiką vilkės tais pačiais drabužiais ir net nereikia vargintis jį perkalbėti pakeisti aprangą“, – šyptelėjo neurologė L.Mikulėnaitė.

Unikalūs pomėgiai

Vaikai, turintys autizmo sindromą, išsiskiria ir savo unikaliais pomėgiais, pavyzdžiui, gali domėtis vien šunimis arba tik paukščiais, gali įsidėmėti visų savo miesto (ir ne tik) gatvių ilgius ir kt. 

Kai kurie vaikai, pasak specialistės, gali įnykti į domėjimąsi kažkuria viena sritimi ir viską apie ją žinoti, pavyzdžiui, vieni renka ir domisi mazgeliais, kiti – raištukais: „Pažįstu vieną vyrą, kuris nuo pat vaikystės domėjosi ir iki šiol domisi įvairiais pagaliukais. Jam būna didžiausias džiaugsmas, jei per gimtadienį gauna dovanų ne ką kitą, o būtent – pagaliuką“.

10 proc. iš autizmo spektrą turinčių žmonių turi tokių įgūdžių, kurie rodo labai aukštą intelektą. Kadangi jie domisi kryptingai ir stengiasi apie kažkurį dalyką ar sritį išsiaiškinti viską iki pagrindų, anot neurologės L.Mikulėnaitės, tokie žmonės gyvenime gali labai daug pasiekti. Šiuo atveju kalbama apie žmones, turinčius Aspergerio sindromą (vieną iš autizmo spektro sutrikimų) ir pasižyminčius labai aukštu intelekto koeficientu, tokie kaip I.Niutonas, A.Einšteinas ir kiti iškilūs genijai.

Priežastys nėra vienareikšmės

Pasak vaikų neurologės L.Mikulėnaitės, žmonių su autizmo spektro sutrikimu skaičius didėja visame pasaulyje ir, deja, nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl taip yra. Prieš dešimtmetį autizmo paplitimas pasaulyje buvo 1 iš 100, vėliau 1 iš 60, o šiandien, kaip pastebi specialistė, autizmu serga jau 1 iš 44. Europoje šis sutrikimas nustatomas 2–3 proc. vaikų.

Daugelis mokslininkų pripažįsta, kad didelę įtaką (apie 60–70 proc.) autizmo spektro atsiradimui turi genetika. Genetiškai atsiranda tam tikli pakitimai smegenyse, ypač tose srityse, kurios atsakingos už socialinę žmogaus raidą ir bendravimą. 

Kita galima priežastis, kodėl autizmo atvejų daugėja, anot gydytojos, yra tai, jog pastaraisiais metais vis daugiau sužinome apie autizmą: „Mokslinės technolgijos tobulėja, vadinasi, vis daugiau atvejų nustatoma, ko anksčiau nepavykdavo. Vis dažniau ir daugiau taikoma specializuotų testų, kurie gerokai palengvina autizmo diagnostiką nuo ankstyvos vaikystės“.

Trečia, kadangi internete gausu informacijos, susijusio su autizmu ir kaip jį atpažinti, tėvai anksčiau gali įtarti, ar jo vaikas turi šį raidos sutrikimą, ir anksčiau kreipiasi į specialistus.

„Šiuolaikinis gyvenimo būdas irgi savotiškai prie to prisideda. Gal ir keistai nuskambės, bet kartais tampame tarsi panašūs į autistus. Kodėl? Ogi vis labiau technologijos įsibrauna į gyvenimą, jaunimas vis mažiau bendrauja, atrodo, ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau naudojasi planšetėmis ar telefonais nei žaidžia kieme. Tai veikia smegenų veiklą. Mokslininkai pastebi, jog šiuolaikinis žmogus tikrai keičiasi“, – pasakojo L.Mikulėnaitė.

Integracija visuomenėje vis dar stringa

Neurologė pastebi įdomų faktą: nors pasaulyje daugėja autizmo atvejų, tačiau mažėja intelekto sutrikimą turinčių žmonių, kurie, remiantis moksliniais tyrimais, sudaro apie 30-40 proc. visų autizmo atvejų. Todėl nebūtinai žmogus su autizmo spektru turės intelekto sutrikimų.

Kuo anksčiau tėvai pastebės, kad vaiko raidoje kažkas ne taip ir kuo anksčiau kreipsis į specialistus, tuo anksčiau jam bus suteikta visa reikiama pagalba lengviau prisitaikyti gyvenime.  

„Kaip teigia įvairūs mokslininkai, įtarti galimus autizmo požymius vaikui tėvai turėtų iki metų amžiaus. Jei pritaikius veiksmingas metodikas ir terapijas tai sugebėtume laiku pamatyti, galėtume daryti milžinišką teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir raidai“, – sakė gydytoja neurologė.

Kaip vaikams su autizmo ir kitais raidos sutrikimais pavyksta prisitaikyti mūsų visuomenėje? L.Mikulėnaitė prisipažino, jog labai norėtų pasidžiaugti, kad mūsų valstybėje daroma viskas, kad tokie vaikai jaustųsi gerai ir lengvai prisitaikytų ugdymo įstaigose, deja, anot jos, daugiausia įvairios programos taip ir lieka tik žodžių lygmenyje, nes realybė visai kitokia.

„Beveik kasdien susiduriu ir girdžiu, kad autizmo sindromą turintis vaikas yra nenorimas ar išprašomas iš darželio dėl jo itin sunkios adaptacijos, nes auklėtojoms per sunku, jos nežino, kaip su tokiais vaikais bendrauti ir pan. Tad apie kokią integracją ar, moderniai sakant, įtrauktį galima kalbėti?” – atsiduso Vaiko raidos centro gydytoja.

Mokslininkai jau įrodė, jog vaikų, turinčių ir neturinčių raidos sutrikimų, buvimas kartu vienoje ugdymo įstaigoje nepaprastai gerina visų jų būklę. 

Pasak neurologės, nauda yra abipusė: tas, kuris turi raidos problemų, savotiškai pasitemps ir stebės, kaip elgiasi normalią raidą turintis vaikas – tokiu būdu iš jo mokysis bendravimo, naujų įgūdžių, o štai, savo ruožtu, įprastos raidos vaikas bus tarsi mokytojas tam bendraamžiui su lėtesne raida, augs jo pasitikėjimas savimi: „Vaikų tarpusavio santykiai ir buvimas kartu – labai svarbus dalykas nuo pat mažens”.

Todėl, L.Mikulėnaitės teigimu, pirmas žingsnis, norint palengvinti kitokiems vaikams integraciją ir adaptaciją mūsų visuomenėje – tai suteikti jiems galimybę būti tarp bendraamžių, pradedant nuo darželio, mokyklos (ne specialios) iki pat studijų ir vėliau padedant įsitraukti į darbo rinką: „Priimkime juos, nesišalinkime ir nebijokime bendrauti. Jei esi kitoks, tai nereiškia, kad esi kažkuo prastesnis. Tikiuosi, kad nereikės ilgai laukti, kol mūsų visuomenės požiūris pasikeis”.

Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų neurologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.