Vaistažolių arbata – skanus karštas gėrimas ar vaistas?

Žolelių arbata / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-12-11 12:30
Atšalus orams ir įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui daug žmonių mielai vakaroja su vaistažolių arbatos puodeliu. Ar vaistažolių arbata yra toks nekaltas gėrimas, kurį galima vartoti tiesiog norint sušilti, nesibaiminant, jog didesnė koncentracija gali turėti ir nepageidaujamą poveikį sveikatai? Kiek ilgai galima mėgautis tos pačios rūšies žolių arbata ir ką reikėtų žinoti apie arbatos paruošimą?

Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Mekienė, knygos „Fitoterapija akušerijoje ir ginekologijoje“ autorė, sako, kad jaučiant peršalimo simptomus tikrai patartina vartoti vaistažolių arbatas. Tik medikė pataria stebėti savo organizmą, ar nepasireiškia alerginė reakcija. „Jeigu išgėrus vaistažolių arbatos, išberia kūną, tai tos žolės vartoti jau nereikėtų“, –  sako medikė.

Pasak jos, pajutus peršalimo simptomus, itin tinka aviečių, šalpusnių arbata. Sergant svarbu išgerti kuo daugiau skysčių, o vaistažolių arbatos puikiai tam tinka.

Bet su vaistažolių mišiniais medikė pataria būti atsargesniems, nes kai kuriuose gali būti itin stiprų poveikį turinčių žolių, todėl reikėtų susipažinti su visomis mišinio sudėtinėmis dalimis.

„Kiekvienas augalas turi savo laboratoriją, todėl ir vienas komponentas arbatos mišinyje gali sukelti nepageidaujamą poveikį“, – pastebi gydytoja.

Dar yra svarbu žinoti, kad gydantis arbatomis lėtines ligas, jas galima vartoti ne ilgiau kaip 21 dieną, po to rekomenduojama padaryti savaitės trukmės pertrauką ir po to, jeigu reikia, toliau galima gerti tų pačių vaistažolių arbatą.

„Ilgai naudojant organizmas pripranta prie žolių poveikio, nebereaguoja, todėl ir reikalinga daryti pertrauką“, – įsitikinusi R.Mekienė. Dėl galimos alerginės reakcijos ar šalutinio poveikio medikė pataria itin atsargiai duoti vaistažolių arbatas vaikams.

„Kol aukšta temperatūra, galima bandyti ją numušti vaistažolių arbata, 2-3 dienos tikrai nepakenks, bet po to jau ir nebereikia vaikams jos duoti“, – sako gydytoja.

Kaip teisingai paruošti vaistažolių arbatą?

Gydytojos teigimu, visų vaistažolių arbatų paruošimas yra panašus: vienai stiklinei arbatos, reikia karštu, bet ne verdančiu vandeniu (80 laipsnių) užplikyti vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių ar jų mišinio. Pusės litro kiekiui užplikomi 2 šaukšteliai žolių. Užplikius reikia palaukti 2-3 minutes, kol arbata pritrauks. „Yra tokių žolių, kaip pavyzdžiui siauralapis gaurometis, kurį užplikyti galima keletą kartų ir arbatos gydomosios savybės nesikeičia“, – sako gydytoja R.Mekienė.

Svarbu žinoti, kad paruošus arbatą, reiktų iš puodelio išimti žoles, nes ilgai jas laikant arbata apkars, ji taps itin stiprios koncentracijos, o tai gali sukelti ir refliuksą. Turintiems šią virškinimo trakto problemą patariama gerti silpnesnes arbatas. Gydytoja nepataria gerti arbatos nieko nevalgius, tuščiu skrandžiu, nes ji irgi gali išprovokuoti refliuksą.

Pasak gydytojos R.Mekienės, atsargiai turėtų vartoti vaistažolių arbatas tie žmonės, kurie nuolat geria vaistus lėtinėms ligoms gydyti, nes kai kurios vaistažolės gali sumažinti vaistų poveikį. „Tarkime jonažolių arbatos jokiu būdu negalima gerti vartojant psichotropinius vaistus, nes jonažolė yra labai stipri žolė ir gali sumažinti vaistų veikimą“, – pataria gydytoja.

Medikė pastebi, jog šiuo metu labai madinga domėtis vaistažolėmis, internete daug patarimų, kaip jų prisirinkti patiems,  kokias ligas gydyti ir kaip vartoti. Visgi prieš pradedant eksperimentuoti su sveikata gydytoja Regina Mekienė pataria pasitarti su specialistais.

Žolininkų patarimai, kokios vaistažolės padeda įveikti peršalimo simptomus:

  • Liepžiedžiai, avietės, bruknės skatina prakaitavimą, gali padėti mažinti temperatūrą.
  • Islandinė kerpena ramina uždegimo sudirgintą gerklę, nujautrina gleivinę, mažėja kosulys.
  • Čiobreliai skatina atsikosėjimą, padeda palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją.
  • Gysločių lapai, šalavijas gali padėti mažinti gerklės ir ryklės sudirgimą.
  • Ramunėlių žiedai gali padėti palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją, didinti organizmo atsparumą išorinei aplinkai.
  • Melisų lapai turi raminamąjį poveikį. Jų dedama į peršalimo ligų arbatų mišinius, nes sergant poilsis yra labai svarbus.